Žmonės teisti, o partijos – šventos

Balsuojant gyventojai turėtų žinoti kuo daugiau apie kandidatus ir jų atstovaujamas partijas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Rinkimų kodeksas fiziniam asmeniui, kandidatuojančiam į renkamas pareigas, numato daugybę prievolių. Kandidato anketoje privaloma nurodyti savo teistumą, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.

Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą. Tas pats yra ir su prisipažinimu bendravus su SSRS slaptosiomis tarnybomis. Nuslėpus bent vieną iš šių faktų kandidatas iš rinkimų šalinamas.

Tačiau Rinkimų kodekse nepavyko surasti tokių reikalavimų partijoms ar rinkimų komitetams, nors, pavyzdžiui, Darbo partija teismo yra pripažinta kalta dėl „juodosios” buhalterijos vedimo, o Seimas 2007 m. yra pritaręs laikinosios parlamentinės tyrimo komisijos dėl Juro Abromavičiaus žūties išvadoms, viena kurių – konservatorių partija susijusi su teroristinės organizacijos požymių turinčia asmenų grupe. Negi partijoms taikomi kitokie reikalavimai nei pavieniams kandidatams?

„Ne, Rinkimų kodekse politinėms partijoms toks reikalavimas nenustatytas. Kodėl? Valdančiųjų klauskite, kodėl jie tokio siūlymo į naująjį rinkimų kodeksą neįrašė”, – „Vakaro žinias” informavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkė Agnė Širinskienė.

Pasak A.Širinskienės, konservatorių atžvilgiu tokia nuostata gal ir neturėtų būti taikoma, mat sprendimą dėl jos ryšių su teroristine organizacija priėmė ne teismas, o Seimas. Tad tai – ne teisinis, o politinis sprendimas.

„O štai partijos, kurioms nuosprendis buvo paskelbtas teismo, turėtų teistumą nurodyti kaip ir fiziniai asmenys”, – įsitikinusi Seimo narė.

Ką apie tai mano VRK? Vienas jos narių Maksimas Reznikovas „Vakaro žinioms” atsakė, kad komisija yra tik įstatymų vykdytoja, o ne politikos formuotoja, todėl tik vykdo įstatymus ir savo nuomonės nepateikinėja.

Politologas prof. Algis Krupavičius, paklaustas, ar normalu, jog rinkėjai turi teisę žinoti tik apie pavienių kandidatų nuodėmes, tačiau tokia informacija neprieinama apie partijas, iškart akcentavo, kad tai – labai geras klausimas. Tik, anot jo, keista, kad apie tai nediskutuojama viešai.

„Jei kažkas galioja individualiems kandidatams, tos pačios taisyklės turėtų galioti ir politinėms organizacijoms. Taisyklės turi būti simetriškos. Tačiau yra problemų, nes teismų sprendimų priėmimas gali būti abejotinas. Jei individas yra įsitikinęs, kad sprendimas jo atžvilgiu yra neteisingas, praėjęs visas instancijas Lietuvoje gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. O organizacijos, kiek žinau, tokios teisės neturi. Žiūrint iš sveiko proto pozicijų, kas taikoma individams, turi būti taikoma ir kitiems rinkimų subjektams – kolektyviniams subjektams”, – dėstė A.Krupavičius.

Anot jo, problemų dėl prievolės partijoms skelbti apie savo teistumą atsirastų ir moralinių. Mat profesorius neabejoja, kad ir daugiau bent jau didžiųjų partijų turi arba turėjo dvigubą buhalteriją, tačiau užkliuvo tik Darbo partija. O, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis nenukentėjo. Ir, priešingai nei A.Širinskienė, profesorius mano, kad konservatoriai privalėtų nurodyti, jog buvo pripažinti susiję su teroristais. Nepaisant to, jog tokį sprendimą priėmė ne teismas.

„Lietuva neturi būti gyvulių ūkis, visiems turi būti vienodos taisyklės. Tik, aišku, turėtų būti protinga senatis”, – reziumavo A.Krupavičius.