Vyriausybė pritarė migrantų apgręžimą įteisinančiam įstatymo projektui

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Įstatymo projekte taip pat numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.

Asociatyvi Vidmanto Misevičiaus nuotr.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Įstatymo projekte taip pat numatytas individualus, užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.

„ES teisė eina įvykiams iš paskos ir labai vėluoja. Todėl privalome turėti nacionalines priemones, kurios padėtų apsiginti nuo hibridinių atakų, migracijos instrumentalizavimo – ir jos turi būti įtvirtintos įstatymu. Nesame pirmieji – estai, suomiai daro tą patį. Nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių, todėl lygiagrečiai keičiame ir UTPĮ, kuriame numatyti pakeitimai dėl prieglobsčio prašymo pateikimo“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybės posėdžio metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad iki pasirašymo šis projektas dar turėtų būti patikslintas pagal teisės grupės pateiktą redakcinę pastabą ir Teisingumo ministerijos pateiktą redakcinę pastabą.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės sienos apsaugą įteisinant pasienio tarnybos rėmėjų pasitelkimą, aiškiau reglamentuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis bei visuomene. Tai galėtų padėti operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.

Taip pat Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendime pateiktą išaiškinimą bei konsultuodamasi su Europos Komisija, parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais panaikinamos ES teisei prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos, priimtos pernai vasarą.

Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Prielaidų hibridinės atakos tendencijoms keistis nėra

Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad prielaidų vykdomos hibridinės atakos tendencijoms keistis šiuo metu nėra. Todėl, nurodo ministerija, svarbu atskirti natūralios migracijos ir migracijos instrumentalizavimo procesus ir tai perkelti į nacionalinę teisę.

„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos inicijuota hibridinė ataka prieš Lietuvą ir prieš ES tapo nauju migracijos precedentu ir nėra prielaidų šioms tendencijoms keistis, buvo būtina atitinkamai koreguoti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, kad jis atlieptų šiandienines aktualijas, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, sustiprinant valstybės sienos apsaugą, ir valstybės sienos kirtimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu“, – nurodoma Eltai perduotame ministerijos komentare.