Vilniaus valdininkai atsiprašė D.Kepenio už išvadinimą lavonu

Lapkričio pradžioje tiesiogiai transliuojamo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas, greičiausiai pamiršęs išjungti mikrofoną, su kažkuo aptarinėjo posėdį, o parlamentarą Dainių Kepenį išvadino lavonu. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Lapkričio pradžioje tiesiogiai transliuojamo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas, greičiausiai pamiršęs išjungti mikrofoną, su kažkuo aptarinėjo posėdį, o komiteto pirmininko pavaduotoją D.Kepenį išvadino lavonu.

Primename, kad minėta netikėta situacija nutiko komitetui svarstant Susirinkimų įstatymo pakeitimus. Bekalbant Vytautui Bakui, fone pasigirdo vieno iš posėdžio dalyvių balsas ir nuskambėjo žodžiai: „žmogaus teisių… Kepenis sėdi. Koks tas lavonas. Jo jo jo jo…” Kaip matyti iš posėdžio įrašo, tokiomis frazėmis komitete svaidėsi Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Tai iš karto nustebino kai kuriuos Seimo narius. „Kas čia dabar taip įsiterpė?” – klausė V.Bakas.

D.Kepenis kreipėsi į pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, kad būtų išsiaiškinta, kas leidžia sau taip kalbėti per posėdžius.” Tokiam pasiūlymui pritarė ir Eugenijus Gentvilas.

„Ačiū, gerbiamas Dainiau, Apgailestauju, jeigu jums nemalonus buvo tas komentaras. Mes po posėdžio atsuksime įrašą ir atitinkamai suformuluosime komiteto poziciją ir kreipsimės į instituciją, kuriai tą komentarą išsakęs žmogus atstovauja. Dar kartą apgailestauju, kad komitete turėjote girdėti tokią pastabą savo atžvilgiu”, – atsakė T.V.Raskevičius.

Dėl to jis tuojau pat buvo sukritikuotas koalicijos partnerio, liberalo E.Gentvilo. „Vytautai, tavo formuluotė: „Jeigu Dainiui buvo nemaloni šita pastaba”… Na, nedarykime iliuzijų, kad kam nors jinai buvo maloni”, – tiesiai pasakė E.Gentvilas. „Taip, taip, visiškai su jumis sutinku, Eugenijau”, – trumpai atsakė T.V.Raskevičius ir suskubo toliau vesti posėdį.

„Vakaro žinių” kalbintas D.Kepenis sako iš komiteto pirmininko neturintis žinių, ar jis savo pažadą išpildė, tačiau pats D.Kepenis kreipėsi į savivaldybę savo iniciatyva. Ir greitai sulaukė oficialaus atsakymo su atsiprašymu. „Komiteto pirmininko veiksmų komentuoti negaliu, bet aš pats kreipiausi į savivaldybę. Savivaldybė atsakė ir atsiprašė”, – „Vakaro žinioms” sakė D.Kepenis. Ir iš tiesų, D.Kepenį pasiekė netgi du atsiprašymai: asmeninis G.Lepersko bei oficialus – savivaldybės administracijos direktorės Linos Koriznienės.

Tiesa, G.Lepersko atsiprašymo tekste matyti, kad jis atsiprašo ne dėl pasakytų žodžių, o dėl sutrikdyto darbo komitete. „Labai apgailestauju, kad lapkričio 9 d., nuotolinio Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio metu buvo girdimi mano ir kitų asmenų pašaliniai pokalbiai, nepagarbus apibūdinimas. Suprantama, kad tai galėjo sutrikdyti komiteto ir atskirų jo narių darbą, todėl nuoširdžiai atsiprašau už šį nesusipratimą, kuris jokiomis aplinkybėmis negalėjo įvykti ir neturėtų pasikartoti”, – rašoma savivaldybės darbuotojo atsiprašyme, atsiųstame D.Kepeniui.

O štai administracijos direktorės pasirašytame laiške nurodoma, kad dėl šios situacijos savivaldybėje netgi vyko tarnybinis patikrinimas G.Lepersko atžvilgiu. Nekorektiški pasisakymai buvo pavadinti žmogiška klaida. „Nustatyta, kad tai įvyko dėl žmogiškosios klaidos, kuomet buvo pamiršta išjungti mikrofoną. Išsakyti žodžiai nebuvo skirti asmeniškai Jums ir buvo privataus pokalbio dalis, neskirta išgirsti kitiems asmenims.

Nepasitvirtino, kad išsakytas apibūdinimas buvo diskriminacijos dėl amžiaus, kaip jį apibūdinta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnyje, apraiška arba turėjo neapykantos požymių”, – rašoma savivaldybės parengtame, D.Kepeniui skirtame rašte.

Jame taip pat nurodoma, kad G.Lepersko atžvilgiu nebuvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nes valdininkas pripažino savo klaidą ir atsiprašė. L.Koriznienė atsiprašė dėl situacijos. „Dėsime pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų”, – rašoma dokumente.

„Vakaro žinių” kalbintas D.Kepenis sako per daug situacijos nesureikšminantis: „Tiesa sakant, nesu iš tų, kuris sureikšmintų kas ir ką pasakė. Tiek valdžia yra pridariusi blogo žmonėms ir neatsiprašė. Net ir komiteto pirmininkas, vos kažką nugirdęs savo bendraminčių atžvilgiu, tuojau pat drausmina, kad negalima lieti pykčio kalbos. O kai užpuldinėjo mane, jis apsimeta, kad nepastebi. Manęs tai nepykdo. Manęs neįmanoma pažeminti, nes aš ir taip stoviu ant žemės. Tie, kurie skraido debesyse, labiausiai bijo, kad jų kas nepažemintų.”

Politikas sako, kad laisvės vertybę deklaruojantys politikai kartais pamiršta, kad laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės: „Konkreti partija propaguoja aukščiausią paleistuvystės formą. Kur tai nuves ir kas po to laukia mūsų valstybės? Jau seniai Karalius Saliamonas sakė, kad norint sugriauti valstybę, reikia sugriauti šeimą, tradicijas, ir nebeliks valstybės. Lietuvoje dabar vykdoma tai, dėl ko tada įspėjo išmintingas karalius. Ar ne todėl iš mūsų valstybės bėga žmonės?”