V.Blinkevičiūtė: reikia tikrinti ar vykstantis infliacijos lygio kylimas nėra „godumo infliacija“

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Užtenka pabendrauti, susitikti su žmonėmis ir pamatyti kokios yra jų nuotaikos, ypač kada jie ruošiasi Kūčių ir Kalėdų stalus dengti. Tai tiesa pasakius, tie visi padidinimai, kurie jau buvo ir kitais metais dar bus, yra gerai. Bet mano supratimu, juos jau seniai „suvalgė infliacija“ ir didžiulės kainos. Iš tikrųjų, kai vertiname maisto kainų augimą, tai Lietuvoje jis yra bene didžiausias tarp visų Europos Sąjungos valstybių“,– penktadienį „Žinių radijui“ komentavo V.Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtės manymu, tokie kainų šuoliai gali būti prekių ir paslaugų tiekėjų bandymo pasipelnyti rezultatas. Todėl, jos teigimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba turėtų vykdyti tyrimus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias augimo priežastis.

„Tikrai yra daug nepaaiškinamų dalykų, kodėl Lietuvoje brangsta maisto produktai. Ir reikia visose tiekimo grandinės dalyse pažiūrėti ar ši infliacija nėra „godumo infliacija“, kai šiais sunkiais laikais siekiama pasipelnyti“,– tvirtino politikė.

„Negali miegoti nei Vartotojų teisių taryba, nei Konkurencijos taryba esant tokiai situacijai. Jos visos turi labai rimtai jungtis ir stebėti tokius procesus. Nenormalu, kad taip atsitinka mūsų valstybėje, kada iš tikrųjų, daug turtingesnėse Europos Sąjungos valstybėse maisto produktai kur kas pigesni“,– aiškino V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų pirmininkė taip pat paminėjo, kad esant tokiai situacijai vėl reikia kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo lengvatos būtiniausioms prekėms klausimą. Pasak jos, šis jau yra egzistuojantis kitose ES valstybėse ir jau senai turėjo egzistuoti ir Lietuvoje.

„Vis tiek teks grįžti, ir labai prašyčiau ateinančiais metais grįžti, prie PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams. Vėlgi, jau esu sakiusi, kad 24 valstybės Europos Sąjungos turi tokią lengvatą. Ir reikėtų pasižiūrėti, galbūt Lietuvoje jau senai reikėjo įvesti tokį dalyką ir nebijoti“,– tikino ji.

ELTA primena, kad šiemet metinė infliacija, palyginti su 2021 m. lapkričiu, sudarė 21,4 proc., tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kokybės indeksą (VKI) – 22,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2022 m. lapkritį, palyginti su spaliu, sudarė 0,3 proc. Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 0,4 proc., pažymima pranešime.

Tuo tarpu Lietuvos bankas pirmadienį paskelbė, kad infliacija bent pusmetį išliks dviženklė ir žemiau 10 proc. nukris tik kitų metų viduryje.

Taip pat Lietuvos bankas tvirtina, kad kad kitais metais keisis infliacijos veiksnių struktūra. Šiais metais didžiausią įtaką infliacijai turi energijos kainų augimas, bet kitais metais didžiausią įtaką pradės daryti maisto kainų infliaciją bei iš vidaus veiksnių kylanti sparti paslaugų kainų infliacija.