Teisininkas apie pedofilijos skandalą rėžė: „paimta“ smulki žuvelė, kad rykliai išsiplaukiotų

Advokatas Mažvydas Misiūnas. Eltos nuotr.

„Žiūrint į įvykių chronologiją matosi, kad prokuratūra padarė didžiulę klaidą arba taip pasielgė specialiai. Penktadienį vakare K.Bartoševičius VRK paprašė panaikinti jo, kaip Seimo nario, mandatą. Tuo metu jis buvo ne Lietuvoje, o Čilėje. O pirmadienį generalinė prokurorė versdamasi per galvą bėga pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija ir panaikinta K.Bartoševičiaus teisinė neliečiamybė.

Manau, kad tai – ne sutapimas. Panašiai būna su teisėjais, kitais pareigūnais, kai jie išeina į pensiją, nes gauna informacijos kad gali būti nuteisti, tos pensijos negaus, todėl skuba pasitraukti. Netikiu, kad Seimo narys penktadienį kreipėsi į VRK nežinodamas apie tyrimą. Žinojo. Manau, kad informacija išėjo iš prokuratūros. Gal per prokuratūros darbuotojus, susijusius su žurnalistais, gal per advokatus, susijusius su kitais bylos dalyviais. Nes netikiu, kad tyrimas vyksta tik K.Bartoševičiaus atžvilgiu. Esu įsitikinęs, kad yra daugiau įtariamųjų”, – dėstė M.Misiūnas.

Pasak jo, ikiteisminio tyrimo slaptumas yra pagrindinė tiesos baudžiamajame procese nustatymo priemonė. Slaptumas reikalingas ne tam, kad kažkas būtų nuslėpta, o tam, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Tam, anot teisininko, būtina paminti visuomenės teisę žinoti ir visas kitas vertybes. Kad išliktų netikėtumo principas.

„Tam daromos netikėtos kratos, dokumentų poėmiai ir visa kita. Ypač tokiose bylose tai labai svarbu, nes galima, pavyzdžiui, paimti tam tikras nuotraukas ir žmogus nebeturi kur dėtis bei prisipažįsta. Ir automatiškai per kratas sužinomi kiti asmenys – organizacijos nariai, bendrininkai, padėjėjai ir pan. Tačiau visa tai eliminavo pati prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą pradėjo prieš du mėnesius, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Ir taip sušvelnino situaciją: reikiami įrodymai nepaimami, duota laiko įtariamiesiems pasiruošti gynybinę taktiką, suderinti parodymus, sunaikinti likusius įrodymus, įbauginti liudininkus – paprastai tokie dalykai vyksta vaikų namuose, kur vaikų net nelabai yra kam apginti. Akivaizdu: jei prokuratūra būtų norėjusi išsiaiškinti visus bylos dalyvius, būtų viską dariusi visai kitaip”, – neabejoja advokatas.

Anot M.Misiūno, dabar byla bus kelerius metus tiriama, o mes apie ją nieko nežinosime – nei kas nukentėjo, nei koks nukentėjusiųjų skaičius, nei kas yra kiti įtariamieji, nei kokie kaltinimai pateikti. Nes Seimo narys tapo privačiu asmeniu.

Advokatas priminė pusantrų metų senumo istoriją, kai STT, nagrinėdama galimą Seimo nario Mato Maldeikio papirkinėjimo atvejį, atliko kratą Seimo nario Mindaugo Puidoko darbo vietoje. Tačiau kažkodėl K.Bartoševičiaus atžvilgiu tokių veiksmų nesiimta.

„Kalbant apie ikiteisminio tyrimo taktiką, K.Bartoševičiaus byloje norintiems dengtis Seimo nario neliečiamumo klausimu neišeina. Kaip parodė dar neseniai įvykęs Seimo nario Mindaugo Puidoko atvejis, kai labai norima, Seimo narį galima ir sulaikyti, ir paimti ryšio priemones netgi jam būnant Seime. Todėl argumentai, kad taikyti procesines prievartos priemones trukdė Seimo nario neliečiamybė, neturėtų būti argumentas. Nesinorėtų, kad kaip Tauta būtume priversti kartoti kruviną istorinę pamoką, vykusią daugiau nei prieš 10 metų.

Jei jau nesulaikė K.Bartoševičiaus vietoje, nepadarė kratų, manau, kad prarado didelę dalį įrodymų. Bus remiamasi tik vaikų, jų globėjų, vaiko teisių apsaugos specialistų, bet tik eis kalbos apie tai kas vyko – kad kažką nederamai paglostė ir t.t. Bet nebeišliks nuotraukų, susirašinėjimų ir t.t., kas būtų daug svaresni įrodymai ir padėtų išsiaiškinti kitus asmenis. Atiduota žuvelė paleidžiant ryklius. Kitais atvejais net naktį, norint netikėtumo, daromos kratos. Tik ne dabar. Tokie žmonės turi priklausomybių, išsaugo nuotraukas. O dabar duota proga suslėpti galus”, – akcentavo M.Misiūnas, tačiau paklaustas, kokio dydžio turėtų būti rykliai, jei net žuvelė yra stambi – Seimo narys ir dar iš įtakingos konservatorių frakcijos – teisininkas nesiėmė spėlioti.

„Atliekant neatidėliotinas kratas, paimant kompiuterinę įrangą, telefonus tokio pobūdžio bylose būtent taip išaiškinama ypatingai svarbios bylos aplinkybės. Visgi šiai dienai ši galimybė tapo beprasmė ir jei ir buvo kokie nors įrodymai, jų jau nebeliko. Kita vertus, pareigūnai gerai žino, kad neatidėliotinai darant kratą asmuo neretai ir prisipažįsta, ypač jei kratos metu randami neginčijami įrodymai. Visgi ir ši perspektyva prokuratūrai pasirodė kažkodėl nereikšminga. Šioje stadijoje, nekeliant asmens kaltės klausimo (nes nėra pateikti net įtarimai), žymiai svarbiau atskleisti, kas buvo (jei buvo) suinteresuotas, kad ypatingos reikšmės byla būtų pilnai neišaiškinta kuo skubiau”, – reziumavo M.Misiūnas.