Seimūnams „pieštukinių“ lėšų vis negana

Konservatorius Justas Džiugelis – vienas iš tų seimūnų, kurie sugeba išleisti visą sumą, skirtą parlamentinei veiklai. Stasio Žumbio nuotr.

Kiekvienas seimūnas galėjo išleisti po 16 451,44 euro. Lygiai tiek – centas į centą – išleido 6 parlamentarai, keli paliko po kelis centus, keli – net po kelis eurus. Beje, vadinamos lėšos parlamentinėms išlaidoms kapsi net ir tada, kai joks darbas Seime nevyksta, mat formaliai Tautos išrinktieji vis tiek vykdo parlamentinę veiklą. Nesvarbu, ar namie, ar prie ežero, ar kokiuose nors egiptuose.

Kas mėnesį kiekvienam parlamentarui parlamentinėms išlaidoms (jos anksčiau buvo vadintos kanceliarinėmis išlaidomis, todėl prigijo pavadinimas „pieštukinės lėšos”) skiriama 0,8 šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) suma. VMDU kas tris mėnesius apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. O jis vis didėja. Tad pernai kas mėnesį buvo galima išleisti nuo 1278 eurų sausio-vasario mėnesiais iki 1439 eurų gruodį. Per metus kiekvienas gavo lygiai po 16 451,44 euro.

Neįtikėtina, bet net 6 parlamentarai sugebėjo išleisti viską iki nulio, nors atrodytų, kad itin sunku viską taip tiksliai apskaičiuoti, vis tiek netyčia koks centas, už kurį nieko nebeįpirksi, turėtų likti. Tai – Justas Džiugelis, Jonas Gudauskas, Eugenijus Jovaiša, Vidmantas Kanopa, Česlavas Olševskis bei Rita Tamašunienė.

O štai kai kam taip tiksliai apskaičiuoti nepavyko. Andrius Kupčinskas paliko 52 centus, Emanuelis Zingeris – 58 centus, Petro Gražulio sąskaitoje liko 63 centai, Mindaugo Puidoko – 83 centai, Arvydo Nekrošiaus – 83 centai, Valentino Bukausko – net 86 centai. Linas Jonauskas, Dainius Gaižauskas, Laima Nagienė, Audrius Petrošius paliko daugiau nei po eurą, dar 10 parlamentarų – nuo 2 iki 5 eurų. Labiau nesismulkinant galima konstatuoti, kad beveik visą sumą (išeikvoję per 16 tūkst. eurų) išleido apie pusę visų Seimo narių.

Kaip ir kasmet, brangiausiai mokesčių mokėtojams kainavo Seimo narių transporto priemonių eksploatavimas. Daugiausiai – po daugiau nei 12 tūkst. eurų – išleido Mykolas Majauskas ir Aušrinė Norkienė, 11 tūkst. eurų sumą viršijo Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Eugenijus Gentvilas.

Įdomu, kad išlaikome kai kurių seimūnų automobilius, tačiau jie sau mielai leidžia pinigus ir taksi.

Pavyzdžiui, už 1,1 tūkst. eurų draudėme Tomo Vytauto Raskevičiaus mašiną, dar 3,6 tūkst. eurų mums kainavo jos eksploatavimas, techninė priežiūra bei remontas, dar 264 eurus išleidome, kad seimūnas gautų transporto priemonių dalijimosi platformų paslaugas, tačiau vis tiek pirkome ir viešojo transporto bilietukų bei taksi paslaugų už 1,83 tūkst. eurų. Įdomu ir tai, kad ponas Raskevičius telefonų įsigijimui išleido 1733 eurus. Arba pirko ne vieną, arba eilinis „išmanusis”, kainuojantis kelis šimtus eurų, pasirodė per žemo lygio.

Labai įdomus faktas, kad dauguma parlamentarų nenurodo eilutės „Seimo nario veiklos ataskaitos spausdinimas, platinimas” arba deklaruoja joje nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Šiuo atžvilgiu neskaitant „valstiečių” frakcijos narių Antano Vinkaus bei Aurelijaus Verygos, išleidusių atitinkamai 1930 ir 1328 eurus, dominuoja konservatoriai. Matyt, partijos arba frakcijos vadovybė nurodė jiems „piarintis” už mūsų pinigus. Nepralenkiami čia Justas Džiugelis ir Arvydas Pocius – atitinkamai 6083 ir 6428 eurai. Andrius Vyšniauskas tam išleido 4162 eurus, Algis Strelčiūnas – 2916 eurų, Gintarė Skaistė – 2165 eurus, dar keli konservatorių frakcijos nariai – gerokai per 1000 eurų.

Seimas gerai paremia ir gėlininkus. Atrodo, kad kai kurių seimūnų butuose ar biuruose pro orchidėjas ar pinigų medžius turėtų būti sunku praeiti, o gal gėlės naudojamos rinkėjams ar nebūtinai prisimeilinti. Tarp lyderių – trys moterys, išleidusios po daugiau nei 1600 eurų: Rita Tamašunienė, Liuda Pociūnienė bei Edita Rudelienė. Didžiausias džentelmenas – Liudvikas Sabutis – 1494 eurai.

Kas dar figūruoja seimūnų išklotinėse? Biuro, kompiuterinės technikos eksploatavimas; dviejų rūšių kanceliarinės prekės – išduotos iš sandėlio arba įsigytos iš seimūnui pervestų lėšų; tokių pat dviejų rūšių suvenyrai; kompiuterinės technikos įsigijimas; vizitinių kortelių gaminimas; tarnybinių telekomunikacijų paslaugos; apgyvendinimas ir kelionės išlaidos užsienyje; periodinių leidinių prenumerata; knygos ir t.t.

O kai kurie Seimo nariai nesigėdija deklaruoti netgi 2,13 euro išlaidų – kam net tokią sumą mokėti iš savo kišenės, jei tai – mokesčių mokėtojų reikalas? Taip nusprendė, tiesa, jau buvęs seimūnas Kristijonas Bartoševičius. Beje, net už banko sąskaitos aptarnavimą – 9,6 euro – jis mokėjo iš lėšų, skirtų parlamentinėms išlaidoms. Nebemokės, nes tokių išlaidų nebeturės.

Palyginti su ankstesniais metais, pernai išlaidos parlamentinei veiklai išaugo apie 300 tūkst. eurų per metus. 2021 metais parlamentarai šioms reikmėms panaudojo 1,676 mln. eurų.