S.Skvernelis apie skirtingus Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymus: aplanko svetima gėda

Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės pozicijos išsiskyrė dėl to, ar jų pirmojo sutikimo sausio 20 d. metu buvo pasakyta, kuriai parlamento frakcijai nepriklauso ikiteisminiame tyrime figūruojantis Seimo narys. V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams tikino, kad „buvo pasakyta – tai ne jūsų frakcijos žmogus“. Tačiau N. Grunskienė nurodo to nesakiusi.

„Svetima gėda aplanko, kada prieš akis 5 minučių laikotarpyje stovėjo tiek aukščiausia Seimo pareigūnė, tiek po to stojo generalinė prokurorė – ir vėl mes matome skirtingas versijas. Tai yra – vėl meluojama. Šiandien Seimo pirmininkė iš tribūnos, vengdama tolesnių atsakymų, pasakė vėl mums naują faktą – nors visą laiką buvo neigiama, kad buvo pateikta bent kokia informacija apie ikiteisminį tyrimą. Šiandien pripažino, kad jai buvo pasakyta ne tik (Baudžiamojo kodekso – ELTA) straipsniai, bet ir apibūdintos veikos. Ji patyrė šoką ir iš to šoko negalėjo ta informacija pasidalinti nei su ministre pirmininke, nei su kitais pareigūnais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė ekspremjeras.

Politikas stebėjosi, kad visos Kristijono Bartoševičiaus istorijos metu, įvykių versijos pildosi vis naujomis detalėmis ir versijomis.

„Tai yra vėl nauja versija, kuri paaiškėja trečią savaitę po viso šito… Nežinau, kaip įvardinti, kaip švelniau pavadinti – koks melo ir purvo srautas ant mūsų pilamas yra. Pasirodo, kad net galima skirtingai kalbėti Seimo tribūnoje esant prokurorei ir Seimo pirmininkei“, – sakė jis.

Stebisi, kodėl teisėsauga netiria informacijos nutekinimo

Socialdemokratų frakcija šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar K. Bartoševičiui galėjo būti atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be teisėsaugos leidimo. N. Grunskienė anksčiau yra teigusi, jog šis kreipimasis šiuo metu yra vertinamas.

S. Skvernelis stebėjosi, kad prokurorai dar nepradėjo tyrimo dėl galimo informacijos nutekinimo. Jo teigimu, generalinė prokurorė informavo Seimo pirmininkę apie konkrečius Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius bei galimas bausmes, todėl tai jau yra tam tikras ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimas.

„Pasakymas, kad, žinote, mes dabar svarstome, arba pirminis pasakymas, kad jūs patys atskleiskite informaciją, pasidarykite išvadas dėl to, kas nutekino informaciją. Šiandien mes turime situaciją, kad šventa dvasia į Čilę pranešė įtariamajam asmeniui, kad jis yra įtariamas sunkiais nusikaltimais. Visa kita yra toliau slepiama“, – situacija stebėjosi S. Skvernelis.

„Dabar toks prokuratūros požiūris irgi akivaizdžiai stulbina. Vėl paliks mus su šituo klausimu, tikėtina, kad bus atmestas laikinosios komisijos sudarymo nutarimas, mes visa visuomenė liksime su klausimu – kažkas nutekino, visi aukščiausi šalies pareigūnai apsimelavo ir visiems viskas gerai. Prokuratūrai tame tarme“, – apgailestavo jis.

Kyla klausimų 

Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Siekia inicijuoti laikinąją komisiją

K. Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai iniciavo ir laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus. Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“.

Nepaisant opozicijos priekaištų ir argumentų, kad tokia Seimo Teisės departamento išvada dar nereiškia, jog ketinama steigti laikinoji komisija prieštarauja Konstitucijai, konservatoriaus Stasio Šedbaro pirmininkaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė įvertinti iniciatyvos atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui. Opozicija tai įvertino kaip valdančių bandymą galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui istorijoje „pasislėpti už procedūrų“. Mat TTK pripažinus projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, komisijos sudarymui Seimo salėje turės pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Visgi Seimo TTK ketvirtadienį apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes, prieštarauja Konstitucijai.

Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai. Todėl Seimui užteks paprastos parlamentarų daugumos, kad laikinoji tyrimo komisija Seime būtų įsteigta.

Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.