Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą

Prezidento nuomone, toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jos nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją. Šalies vadovas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas žymus minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina ne tik politinių komitetų steigimą, bet ir jų tęstinės veiklos galimybes.

G. Nausėdos nuomone, toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą bei Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą, ateities viziją ir politinę valią. Taip pat, pažymi jis, neskatina pilietinės galios, pasitikėjimo atstovaujamąja demokratija, valdžios institucijomis, pačia valstybe, neužtikrina politinio pliuralizmo.

„Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi. Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos“, – sako prezidentas.

Šalies vadovas atkreipia dėmesį ir į Politinių organizacijų įstatyme esančią nuostatą, kad dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams. Kartu, prezidento teigimu, niekaip to nepagrindžiant, įtvirtinama nevienoda šių organizacijų teisių apimtis.

Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams.