Politikų algų didinimas atidedamas

Neeilinio Seimo posėdžio metu vakar nekalbėta apie seimūnų atlyginimus. Eltos nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar pritarė Seimo Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai. Dėl to, pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šis klausimas atidedamas ateičiai. Valstybės tarnybos pertvarkos projektai įtraukti į vakarykščio nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkę, bet dabar juos bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso. Arba jei iniciatoriai – Vidaus reikalų ministerija bei Vyriausybė – pataisas patobulins.

Seimo Teisės departamentas išvadoje nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai.

Pasak išvados, toks siūlomas reguliavimas, taip pat ir tai, kad įstatyme nenumatyti maksimalūs valstybės tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Tiesa, komiteto posėdyje dalyvavęs premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad teisininkų priekaištai yra nepagrįsti, nes tarnautojų atlyginimo struktūra įstatyme būtų apibrėžta, o apmokėjimo tvarka keičiama iš esmės, jį susiejant su vidutiniu šalies atlyginimu.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsisprendus dėl prieštaravimo Konstitucijai, šiandien mes to klausimo svarstyti negalime ir jis yra atidedamas ateičiai, ir vėliau bus priimtas sprendimas, ar iniciatoriai tobulins tą projektą arba Seimas turės apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų”, – žurnalistams vakar Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų. Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtas pataisas, teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą būtų nuo 5488 (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko). Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 3450 iki 7056 eurų.

Eilinis Seimo narys šiuo metu gauna 3155 eurus (iki mokesčių, be priedų), gautų 6318 eurų. Kitaip tariant, „į rankas” eilinis parlamentaras gautų nebe 2,1, o 3,8 tūkst. eurų. Ir dar jiems kas mėnesį ir toliau priklausytų po 0,8 vidutinio mėnesinio Lietuvos darbo užmokesčio suma vadinamoms parlamentinėms išlaidoms. Šiuo metu tai – 1424 eurai.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Algos didėtų, nes jų dydį ketinama susieti su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu. Būtų perskaičiuojami ir pareiginių algų koeficientai. Algos viešajame sektoriuje skaičiuojamos bazinės pareiginės algos dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad naujas bazinis pareiginės algos dydis būtų lygus metų vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui. Pernai jis sudarė 1579,4 euro, jis ir būtų naudojamas skaičiuojant politikų, valstybės tarnautojų, valstybės tarnybos įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko bazinis dydis būtų 5,5, tai jį padauginus ir 1579,4 euro ir gautume algą – 8624 eurus.

Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčius darbo rinkoje ir šalies ekonominę situaciją. Pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti kartu su 2026 metų biudžetu. Tiesa, įvykdžius reformą būtų atsisakyta priedo už stažą valstybės tarnybai – jis liktų tik Vadovybės apsaugos tarnybos, STT, žvalgybos pareigūnams, prokurorams ir statutiniams valstybės tarnautojams. Šiuo metu už kiekvienus ištarnautus metus alga didėja 1proc., bet visas priedas negali viršyti 30 proc.

Beje, apie tai, kad valstybės politikų algos yra mažos, viena pirmųjų dar pernai gruodį prabilo premjerė Ingrida Šimonytė, einanti ir parlamentarės pareigas. Tada per Vyriausybės valandą „darbietis” Vytautas Gapšys jos pasiteiravo, ar normalu, kad kai kurių valstybinių įmonių vadovai gauna Ministrų kabineto vadovės metinį atlyginimą prilygstančius ar net viršijančius priedus.

„Nuoširdžiai? Čia mano, ministro pirmininko, atlyginimas yra nenormalus. Čia ne įmonių vadovų atlyginimas yra nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas”, – sakė premjerė.