Partijos, išskyrus „valstiečius“, Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos

Parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, penktadienį Seime pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.

Parlamentinės partijos pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Eltos nuotr.

Parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, penktadienį Seime pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo susitarimo dėl nacionalinio saugumo svarbą regionui kylančių naujų geopolitinių grėsmių ir iššūkių kontekste.

„Šį susitarimą pasirašome tikrai tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu objektyviai įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – prieš pasirašydama susitarimą akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.

Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.

„Priemonėms, susijusioms su kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos stiprinimu, anksčiau parlamentinių partijų įtvirtintas sutarimas skirti 2,5 procentų BVP krašto apsaugai finansuoti pasiektas 2022 metais. Sieksime, išlaikyti šį pasiektą parlamentinių partijų sutarimą. Tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“, – rašoma pasirašytame susitarimo dokumente.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė sveikinantis tai, kad pavyko susitarti dėl šalies saugumo politikos nuostatų. Tačiau kartu jis sakė susitarime pasigendantis konkrečiai įvardinto tikslo, iki kokios ribos siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą.

„Dėl gynybos biudžeto didinimo, įsipareigojimo į ateitį reikia šiek tiek apgailestauti, kad politinės partijos nerado sutarimo, koks tas dydis turėtų būti, kokią mes ambiciją, didesnę, negu kad dabar, turėtume užsibrėžti”, – penktadienį po susitarimo pasirašymo žurnalistams sakė K.Budrys.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas taip pat išsakė nusivylimą, kad ant šio dokumento nėra opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parašo.

„Nepabėgsime nuo aplinkybės, kad šiandien tai vadiname politinių parlamentinių partijų susitarimu, bet ne visų parlamentinių partijų susitarimu. Tai to visuotinumo ir sutarimo dar šiek tiek pritrūko”, – tvirtino K.Budrys.

ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje.