„Opozicijos lyderis yra per daug sureikšmintas dalykas”. Viltys dar šioje Seimo kadencijoje jį išsirinkti žlugo

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas. Eltos nuotr.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Pasak jo, su kai kuriomis opozicinėmis jėgomis yra tiesiog „sudėtinga kalbėti“, todėl susitarti, pažymi S. Skvernelis, yra sunkiai įmanomas dalykas. Kita vertus, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas mano, kad opozicijai vienybės netrūksta ir be išrinkto lyderio.

Mintis, kad opozicijai vertėtų išrinkti lyderį šmėstelėjo ir po kone dvi savaites trukusio parlamento mažumos boikoto. Vis dėlto, G. Palucko nuomone, šis klausimas yra ir kiek per daug sureikšmintas, ir sunkiai realizuotinas. Jo teigimu, opozicinės frakcijos yra per daug skirtingos.

„Opozicijos lyderis yra per daug sureikšmintas dalykas. Opozicijos lyderis yra tada, kai jis yra aiškiai išreikštas. Jeigu tokio lyderio nėra – tai paprastai telkiamasi ne apie asmenį, o apie programines nuostatas arba idėjas, kurias norima įgyvendinti“, – teigė G. Paluckas bei pridūrė, kad šio klausimo valdančiuosius oponuojančios Seimo frakcijos nekelia.

„Diskusijų dėl opozicijos lyderio personalijos nėra, nes yra per daug skirtybių tarp opozicijos frakcijų. Tad atitinkamai kyla klausimas kam, jei tiek turime skirtybių ir turime tokią vidinę politinę konkurenciją. Kam reikia tada vieno asmens. Mes labiau galvojame apie programą“, – komentavo parlamentaras.

Tuo tarpu S. Skvernelis pažymi, kad prasmės kalbėti apie opozicijos lyderį jis nematąs, nes su kai kuriomis opozicinėmis frakcijomis, anot jo, yra sunku susikalbėti.

„Nėra prasmės, nes sudėtinga kalbėti su kai kuriomis opozicinėmis frakcijomis apie tai, kad turėtumėme bendrą lyderį. Tai turbūt sunkiai įmanomas dalykas“, – teigė S. Skvernelis.

Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus taip pat neabejoja, kad opozicijos lyderio idėja yra palaidota.

„Geras klausimas į kurį nėra lengvo atsakymo. Aš manau, kad klausimas yra palaidotas, nes kam kelti tą klausimą, jei nėra tikimybės, kad opozicijos lyderis gali atsirasti“, – komentavo J. Pinskus.

Tuo tarpu V. Fiodorovas teigia nematąs prasmės rinkti lyderį, nes, pasak jo, opozicinės jėgos sutarimą randa ir dabartiniu darbo formatu.

„Tiek, kiek dirbame opozicijoje, pasitariame kai kuriais klausimais, kai kuriais randame sutarimą, kai kuriais nerandame, tai toks bendradarbiavimas iki šiandien dienos tuo ir apsiriboja. Nėra kalbama nei apie postus, nei apie kažkokius pasidalijimus, nei apie sesijas. (…) Buvome pasakę, kad galėtumėme svarstyti dėl opozicijos lyderio, jei visos opozicinės frakcijos dalyvautų, bet mes esame vieningi, ypač kas liečia infliacijos valdymo paketus, o kitais klausimais tos vienybės galbūt ir nėra būtinybės turėti“, – teigė jis.

Anot V. Fiodorovo, nors sunku atsakyti, ar klausimas dar kartą nebus iškeltas į dienos šviesą, tačiau, pakartoja jis, opozicija geba dirbti ir be lyderio.

„Matome, kad galime dirbti opozicijoje ir be opozicijos lyderio. Be opozicijos lyderio mes išėjome iš salės, posėdžiavome, rotavome posėdžių pirmininkus, pavyksta derėtis visų frakcijų atstovams, tai tikrai toks formatas, kad neturime vieno išreikšto atstovo netrukdo dirbti“, – kalbėjo V. Fiodorovas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat netrykšta entuziazmu rinkti opozicijos lyderį. O tą daryti vasarą, pažymi ji, tiesiog nėra prasmės.

ELTA primena, kad 2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Susitarimą pasirašiusių frakcijų sprendimu, nuspręsta opozicijos lyderį rinkti rotaciniu būdu. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs S. Skvernelis.

Visgi, ekspremjerui S. Skverneliui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas rudens sesiją pasitiko jau be opozicijos lyderio.

Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.