Opozicija inicijuoja interpeliaciją G. Landsbergiui: įtariame, kad yra slepiama informacija

G. Paluckas: įtariame, kad yra slepiama informacija

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad interpeliacija G. Landsbergiui bus inicijuojama rudenį.

„Atsakymų stokojame. Panašu, kad bus buriama konsultacinė grupė ir rudens sesiją pasitiksime interpeliacija ministrui G. Landsbergiui“, – žurnalistams Seime trečiadienį teigė G. Paluckas.

„Mes negauname atsakymų į aibę klausimų. Pirmiausiai, ar tos vadinamos derybos, ar išaiškinimai buvo prašyti iš Lietuvos, ar nebuvo prašyti. Antras dalykas, ar apie tai buvo tinkamai informuotos visos mūsų valdžios institucijos, kurios yra susijusios su užsienio politikos formavimu ir įgyvendinimu. Trečias dalykas yra, kiek ministrai apskritai sako tiesos, o kiek meluoja, nes tos interpretacijos stipriai skiriasi“.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje akcentavo, jog buvo derinama, buvo klausiama ir buvo gautas Europos Komisijos išaiškinimas. Visgi, pasak jo, aiškėja, kad situacija buvo kiek kitokia.

„Šiandieną aiškėja, jog tokio išaiškinimo nebuvo, buvo keletas elektroninių aiškų, kas negali būti traktuojama kaip išaiškinimas. Bet esminis dalykas yra pačių procesų, kai yra priimami sprendimai, valdymo patikimumas ir informacijos teisingumas. Mes tikrai nuoširdžiai įtariame, kad ministrai slepia arba meluoja, arba manipuliuoja informacija“, – sakė jis.

Šiuo metu buriama konsultacinė grupė, pasak politiko, visų pirma surašys kylančius klausimus, kurie ir bus pateikti G. Landsbergiui interpeliacijos metu. Darbo grupė, pasak jo, pradės veikti jau šią savaitę.

„Surinkus informaciją tie tikslūs klausimai tikrai surinks reikiamus parašus ir socialdemokratų parašai tikrai bus ant tos interpeliacijos“, – patikino socialdemokratas.

S. Skvernelis: tai būdas gauti labai aiškius atsakymus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat mano, kad G. Landsbergis turėtų atsakyti į Seimo nariams kylančius klausimus.

„Yra kai kurie atsakymai, kurie, galbūt koreguoja prieš tai sakytas mintis, reikalinga tikslinti. Manau, kad turėtume turėti formatą, kad ministras iš Seimo tribūnos atsakytų į daug klausimų, labai konkrečių ir labai aiškiai. Tokią galimybę padarysime“, – žurnalistams trečiadienį Seime teigė S. Skvernelis.

„Konsultuosimės su opozicinėmis partijomis šiandien, kokie bus tolesni veiksmai“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis akcentuoja, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ palaiko interpeliaciją G. Landsbergiui.

„Be abejo. Tai yra vienas iš būdų gauti tiek visuomenei, tiek politikams labai aiškius atsakymus į užduotus klausimus. Tų klausimų vis kyla. Net ir šiandien iš tų kuklių mūsų klausimų ir kuklių atsakymų norisi daugiau ir daugiau paklausti kiekvieną kartą“, – pabrėžė jis.

„Tikslas visiems labai aiškus ir suprantamas – tiek visuomenei, tiek politikams labai aiškiai suprasti, kas šioje istorijoje vyko. Kaip minėjau, tos miglos yra pakankamai daug ir jos daugėja“, – taip pat pažymėjo jis.

Nors parlamentaras pripažįsta, kad šansų, jog interpeliacija ministrui pavyktų, praktiškai nėra, visgi pasak jo, šis žanras yra prasmingas, nes G. Landsbergis turės atsakyti į Seimo nariams kylančius klausimus.

„Visos interpeliacijos, jei valdančioji dauguma tvirta, baigiasi visą laiką vienodai. Bet nepaisant to, manau, kad bent bus keliami tie klausimai, o po to, išgirdę atsakymus, galbūt dalis politikų pakeis nuomonę“, – sakė S. Skvernelis.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį pokalbio į Seimą kvietė užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Parlamentarai ministrui kėlė klausimus dėl praėjusią savaitę paskelbto Europos Komisijos (EK) išaiškinimo, pagal kurį leidžiama gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą.

LVŽS frakcija pritaria interpeliacijai G. Landsbergiui

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas Dainius Gaižauskas teigia, kad „valstiečių“ frakcija taip pat palaiko interpeliaciją ministrui.

„Be jokios abejonės, LVŽS jau du kartus buvo pasisakiusi, jog dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos negu naudos. Dėl to ši interpeliacija, jeigu ji įvyks, LVŽS tikrai palaikys, nes klausimų yra labai daug“, – žurnalistams Seime akcentavo D. Gaižauskas.

„Dabar, ką girdžiu aiškinant Gabrielių, tai man visiškai priešingi atsakymai negu buvo sakyta prieš paskutiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kuris buvo įslaptintas“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad G. Landsbergis norėjo imtis lyderystės nustumdamas į šoną už užsienio politikos formavimą atsakingą prezidentą Gitaną Nausėdą, o dabar, pasak jo, už padarytas klaidas turės prisiimti atsakomybę.

G. Landsbergis mano į visus kylančius klausimus atsakęs

Visgi pats užsienio reikalų ministras G. Landsbergis mano, kad į opozicijai rūpimus klausimus visus atsakymus pateikė.

„Sunku sugalvoti, į kokį dar klausimą galėčiau atsakyti, nes, rodos, kad tiek į jūsų klausimus atsakiau, tiek ir šiandien, kiek man skyrė laiko frakcija („Vardan Lietuvos“ – ELTA), į tuos klausimus atsakiau. Man atrodo, didesnė problema, kad opozicijai ir apskirtai Seimui, kartu ir valdančiųjų kolegoms, yra sudėtinga suformuluoti bendrą poziciją“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.

„Ar tos sankcijos turi būti, ar jų neturi būti, ar mes turime vykdyti EK rekomendacijas, ar nevykdyti jų. Jei EK pati pasako, kad turėdama tą informaciją, kuri pateikta, Lietuva viską padarė teisingai (kitaip tariant, patvirtindama Vyriausybės poziciją), daugiau atsakyti nelabai turiu ką. Deja, tokia yra realybė“, – teigė jis.

Ministras sako, kad svarbiausia šioje situacijoje priešiškoms išorės jėgoms neduoti kozirių veliantis į vidaus kovas.

„Labiausiai norėčiau, kad neduotume priešininkams, tikriems priešininkams – ne oponentams, kaip Seime galime vieni kitus vadinti, bet tikriems Lietuvos priešams – duoti papildomų kozirių. Tokios galimybės ir nenorėčiau suteikti, nes būtent – nėra pagrindo“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.