Nuteistiems už korupciją kelias į valdžią neužkirstas

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Komisija 2023 m. vasario 8 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo Eriko Spilos peticiją ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtinant draudimą asmeniui, kuris įtariamas ar kaltinamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būti renkamam Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Respublikos prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės meru, Europos Parlamento nariu arba būti renkamam ar skiriamam į kitas pareigas. Sprendimas priimtas, atsižvelgus į Teisingumo ministerijos argumentus.

Tiek ministerija, tiek komisija pažymi, kad nei Konstitucijoje, nei Rinkimų kodekse nėra numatyta su nepriekaištinga reputacija susijusių pasyviosios rinkimų teisės ribojimų, dėl kurių asmuo negalėtų būti renkamas į minėtas pareigas. Išskyrus dvi išimtis: asmuo negali būti renkamas, jeigu likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį; asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose nustatyti tokius reikalavimus asmeniui, kuris gali būti renkamas, kurie yra konstituciškai pagrįsti; įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai, kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas.

Tuo pačiu Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami, be kita ko, rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas; rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Pasak Konstitucinio Teismo, rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad pasyvioji rinkimų teisė, neskaitant minėtų dviejų išimčių, niekam nėra ribojama, todėl išskirti vieną nusikaltimų rūšį – korupciją – būtų keistoka.