“Nulinis pasitikėjimas”, “ne toje kėdėje sėdi”, “visiškas neįgalumas”. Opozicija nenusigręžia nuo ketinimų interpeliuoti ministrus

Nulinis pasitikėjimas tiek Vyriausybe, tiek Seimo pirmininke

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Gintautas Paluckas teigia, kad opozicija pasitikėjimas sugriautas jau ne tik Ministrų Kabinetu, tačiau ir Seimo vadovybe.

„Pradėsime sesiją nuo nulinio pasitikėjimo, nes tikrai per šiuos du su puse metų kredito pasitikėjimo ne tik negražino pagrindinės dalies, bet ir palūkanų negražino. Tai yra nulinis pasitikėjimas tiek Vyriausybe, tiek, deja, jau ir Seimo pirmininke“, – Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas.

Politikas akcentuoja, kad pasitikėjimas valdančiaisiais nėra susijęs tik K. Bartoševičiaus skandalu. Anot jo, tam įtaką padarė valdančiųjų veiksmai per jau daugiau nei du metus trunkančią kadenciją.

„Akivaizdu, kad žingsnis po žingsnio tas pasitikėjimas buvo ardomas tiek prastai paruoštų siūlymų, tiek buldozeriu stumiamų įvairiausių, tiek valdantiesiems aktualių ar įdomių projektų, tiek visiško kurtumo opozicijos geriems siūlymams, kurie paskui pervadinami pavėlavus stipriai ir patyrus žalą visuomenei teikiami nuo valdančiųjų. Tiek ir paskutiniai epizodai, kai yra akivaizdu, kad yra slepiama informacija, yra meluojama ir tai daroma aukščiausiu lygiu“, – sakė LSDP frakcijos narys, pabrėždamas, kad labai daug klausimų kyla ir dėl neveikiančių sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

Visgi, pasak jo, kokios procedūros bus pasitelkiamos keliant nepasitikėjimo valdančiaisiais klausimą – dar reikės apsitarti.

„Ar tai ir kokia forma, ir ar virs politiniais žingsniais konkrečiais, čia jau yra taktinis tam tikras politinis veikimas, kurį mes, aišku, opozicijoje derinsime tarpusavyje. Nes kai kuriais atvejais interpeliacija yra beviltiška, nes vieno ar kito ministro valdantieji tiesiog negali sau leisti paaukoti nesugriaudami koalicijos“, – akcentavo  G. Paluckas.

„Jau net nežinau, kokiu kampu dar kritiką išsakyti, jeigu žmonės nesusivokia, kad jie ne toje kėdėje sėdi, ne savo pozicijoje, nes nesusitvarko su jiems suformuotomis užduotimis“, – sakė jis.

G. Paluckas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie galimas interpeliacijas ministrams, figūruoja tos pačios pavardės kaip ir anksčiau. Anksčiau opozicija kalbėjo apie nepasitikėjimą ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, žemės ūkio ministru K. Navicku, susisiekimo ministru M. Skuodžiu, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.

„Nes tų ministrų veikla nei kiek nepagerėjo, net nebuvo ir prielaidų, kad galėtų tų ministrų pasiekimai ar veikla pagerėti. Ar tai būtų energetikos ministras, kuris jau aiškino, kad mes jau išmušėme viršpelnius iš švedų ir dabar tyliai nuleidęs nosį po Europą važinėja ir mėgina aiškintis, ar tai būtų sveikatos ministras, kuris amžiną reformą organizuoja, ar inovacijų ir ekonomikos ministrė, nuo kurios, pasirodo, jau niekas nebepriklauso, nes ji vieną savo nuomonę teikia, o Vyriausybė patvirtina tokią nuomonę, kuriai ministrė prieštaravo“, – teigė G. Paluckas.

„Juokingi jau darosi kai kurie momentai, aš jau nekalbu apie susisiekimo ministrą, kuris praslydo jau kelias audras, vis apsimesdamas, kad nieko nežino, bet jau yra kritinė situacija ir kelių sektoriuose, ir su sankcijų taikymu – kur tik besi pirštų, vien problemos“, – piktinosi jis.

Seimo narys nors ir sutinka, kad ministrų interpeliacijos būdų opozicija praktiškai neturi galimybės pakeisti, tačiau, pasak jo, labai svarbu, kad visuomenei būtų aiškiai įvardintos jų padarytos klaidos.

„Visuomenė turi teisę žinoti, kas yra blogai, ką siūlo opozicija, ko nepadarė valdantysis, ar vienas, ar kitas ministras. Tai yra opozicijos pareiga tuos dalykus daryti. Ir čia dėl to, manau, neturėtų piktintis nei valdantieji, nei patys ministrai. Jeigu yra priežastis, tai ateina, atsako į klausimus, išdėsto, o kaip mes matome jau pagal praktiką, valdantieji sulipę į geležinį kumštį vieni kitus beatodairiškai gina nepaisant to, jog visiems akivaizdu, jog bent dalis ministrų turėjo būti pakeista jau anksčiau“, – pabrėžė jis.

Bręsta interpeliacija žemės ūkio ministrui

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad prie diskusijų organizuoti nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininkei bei interpeliacijas ministrams opozicija greičiausiai grįš Seimo pavasario sesijos pradžioje. Iki savivaldos rinkimų pirmojo turo pabaigos dėl šio klausimo, pasak jo, yra padaryta pauzė.

„Dėl visų šių iniciatyvų, dėl nepasitikėjimų ministrams arba Seimo vadovybės narėms, kalbėsimės 10 kovo, kai susirinks opozicija į sesiją, tada bus kalbama, kokią taktiką ar strategiją naudoti toliau“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

Politikas taip pat akcentuoja, kad šiuo metu realiausia interpeliacija bręsta žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

„Aš manau, iš bendro fono kas yra, neatmesčiau, kad bręsta klausimai žemės ūkio ministrui. Nes kas vyksta dabar Žemės ūkio sektoriuje, ypatingai pieno sektoriuje, tai iš tikrųjų rodo visišką neįgalumą, neveiklumą ir negebėjimą spręsti problemų. Bet svarstysime opozicinės frakcijos susirinkę“, – informavo jis.

S. Skvernelis sutinka, kad šansų, jog ministrų interpeliacijos sulauktų sėkmės – ne daug, nes valdantieji atviro balsavimo metu nedrįs išreikšti nepasitenkinimo ministru. Visgi, pasak jo, kelti klausimus dėl netinkamai darbą dirbančių ministrų opozicija turi.

„Tai tokia realybė. Čia nesilpnina niekas opozicijos, nes opozicija yra mažuma. Ir opozicijos niekaip neužtenka, jeigu sudaroma komisija, kuri sprendžia, ar ministrų atsakymai į klausimus tenkina, ar ne, tai vienu visą laiką nariu valdančiųjų yra daugiau“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Bet kelti klausimus opozicija turi, interpeliacijos viena iš priežasčių yra visiškai nevykę ministrai, darantys klaidas, tada visuomenė gali sužinoti, išgirsti apie tas problemas atitinkamoje valdymo srityje ir matyti, kaip tas problemas sprendžia ministras, ar jis geba spręsti, ar negeba“, – pridūrė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat pripažįsta, kad opozicijos vienybę neretai silpnina ir Seimo „valstiečių“ dažnai reiškiama atskiroji pozicija. Politiko teigimu, tai puikiai pasireiškė tada, kai „valstiečiai“ nepalaikė opozicijos iniciatyvos šaukti neeilinę sesiją dėl K. Bartoševičiaus skandalo.

Taigi, pažymi S. Skvernelis, tariantis su „valstiečiais“ iššūkių greičiausiai kils ir pavasario sesijoje, tačiau politikas tikina sutarimą bandysiantys pasiekti.

„Sudėtinga bus kalbėtis su jais, bet klabėsimės su frakcija. Ir jei frakcija nebus įtakojama iš išorės žmogaus, kuris nėra Seime, bet yra versle ir tampo frakciją už virvučių, tai viskas įmanoma“, – teigė jis.

Parlamento opozicija dabartinės Vyriausybės ministrams jau inicijavo keturias interpeliacijas – užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta, tad ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.