LSDP nesikreips į teismą dėl prokuratūros sprendimo netirti informacijos K. Bartoševičiui nutekinimo: nėra pagrindo

„Nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl to, nes prokuratūra, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą argumentavo pakankamai aiškiai teisine prasme, kad iš tiesų pagrindo tokiam ikiteisminiam tyrimui tikrai nėra“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

„Mes išsinagrinėjome, kad toks kreipimasis būtų neperspektyvus teisminis nagrinėjimas – tai daugiau populistinis žingsnis“, – teigė ji ir patikino, kad jos atstovaujama partija Generaline prokuratūra visiškai pasitiki.

R. Budbergytė pažymi, kad rezonansą sukėlusi istorija dėl informacijos nutekinimo yra labiau apie politinę, o ne teisinę atsakomybę. Todėl, pasak jos, socialdemokratai ketina dėl galimo informacijos nutekinimo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Kadangi tai yra ne teisinės atsakomybės klausimas, o politinės atsakomybės klausimas, moraliniai dalykai čia yra svarbūs. Todėl mes kreipsimės į Seimo Etikos komisiją, klausdami, ar nebuvo pažeisti kokie nors principai, įtvirtinti valstybės politikų elgesio kodekse“, – informavo R. Budbergytė.

Primename, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Vilnius, vasario 19 d. (ELTA). Socialdemokratai nesikreips į teismą dėl Generalinės prokuratūros sprendimo atmesti jų prašymą pradėti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė Rasa Budbergytė.

„Nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl to, nes prokuratūra, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą argumentavo pakankamai aiškiai teisine prasme, kad iš tiesų pagrindo tokiam ikiteisminiam tyrimui tikrai nėra“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

„Mes išsinagrinėjome, kad toks kreipimasis būtų neperspektyvus teisminis nagrinėjimas – tai daugiau populistinis žingsnis“, – teigė ji ir patikino, kad jos atstovaujama partija Generaline prokuratūra visiškai pasitiki.

R. Budbergytė pažymi, kad rezonansą sukėlusi istorija dėl informacijos nutekinimo yra labiau apie politinę, o ne teisinę atsakomybę. Todėl, pasak jos, socialdemokratai ketina dėl galimo informacijos nutekinimo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Kadangi tai yra ne teisinės atsakomybės klausimas, o politinės atsakomybės klausimas, moraliniai dalykai čia yra svarbūs. Todėl mes kreipsimės į Seimo Etikos komisiją, klausdami, ar nebuvo pažeisti kokie nors principai, įtvirtinti valstybės politikų elgesio kodekse“, – informavo R. Budbergytė.

Primename, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.

Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.