Laukia dar vienas referendumas? Pradėti rinkti parašai

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė. Eltos nuotr.

„Darbo grupė nusprendė dėl siūlomos Konstitucijos 12 str. formuluotės. Taip pat apsisprendėme ir dėl siūlomo konstitucinio pilietybės įstatymo projekto teksto, kur numatomi aiškūs apribojimai ir galimybės turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę“, –  informavo darbo grupės pirmininkė D. Asanavičiūtė.

Pasak jos, taip pat buvo patvirtintas institucijų pateiktas veiksmų planas referendumo pasiruošimui. D. Asanavičiūtės teigimu, šie parengti dokumentai jau yra pateikti Seimo valdybai.

Taip pat, anot jos, jau pradėta rinkti parlamentarų parašus referendumo skelbimui.

„Reikia mažiausiai vieno ketvirtadalio Seimo narių parašų. Ir kai jau bus surinkti parašai, kelių savaičių laikotarpyje, registruosime teisės aktų registre ir jau tada eis į Seimo salę“, – akcentavo ji.

D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad referendumas galės būti skelbiamas ne anksčiau nei gegužės mėnesio viduryje.

„Referendumas gali būti skelbiamas ne anksčiau nei 12 mėnesių iki referendumo datos. Tai reiškia, mes anksčiausiai gegužės viduryje galėsime priimti sprendimą dėl referendumo ir jį paskelbti. Tai gegužės mėnesį jau bus tas sprendimas Seimo“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Darbo grupės pirmininkė akcentuoja, kad buvo diskutuota ir dėl kitų galimų Konstitucijos 12 str. formuluočių. Tačiau, pasak jos, galiausiai buvo pasiektas sutarimas, kad dabartinė formuluotė yra tinkamiausia.

„Mes Seimo darbo grupėje sutarėme, sprendimus priėmė vienbalsiai, bendru sutarimu“, – patikino D. Asanavičiūtė.

Darbo grupė siūlo, kad galima būtų turėti Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių ir Lietuvos Respublikos pilietybes.

Visgi nebūtų galima turėti Lietuvos ir valstybių, kurios kartu yra ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybių.

Visgi siūlomoje įstatymo formuluotėje numatoma, kad LR pilietis kartu galėtų būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu, jei jis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990-ųjų kovo 11 d., išvykęs iki tos pačios datos, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu.

Taip pat teisę į daugybinę pilietybę turėtų užsieniečių įvaikinti asmenys arba asmenys, įvaikinti LR piliečių. Visgi, jei antroji asmens pilietybė būtų vienos iš įvardintų Lietuvai priešiškų valstybių, sulaukęs 24-erių asmuo turėtų pasirinkti, kurios valstybės pilietybę pasilieka.