Laikinoji parlamentinė tyrimo komisija dėl K.Bartoševičiaus skandalo nebus steigiama

Už laikinosios tyrimo komisijos steigimą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 16 parlamentarų.

„Kokia gi šventa dvasia Čilėje esantį buvusį Seimo narį apšvietė, kad jis iš vakaro dar norėdamas ir keisdamas Seimo valdybos dėka komandiruotės datas staiga nusprendė, kad reikia trauktis”, – Seimo posėdžio metu teigė laikinosios tyrimo komisijos steigimo iniciatorius Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Turbūt visi suprantame dėl ko. Dėl to, kad tas impulsas, kuris buvo pasiųstas į Čilę, kad jūsų atžvilgiu yra galimi rimti įtarimai ir traukitės iš Seimo”, – pabrėžė jis.

Pasak jo, šios komisijos tikslas ir bus išsiaiškinti, kas konkrečiai K. Bartoševičiui nutekino informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja ir jis.

„Siūlau pritarti laikinosios tyrimo komisijos sudarymui. (…) Nes į tą klausimą reikės atsakyti. Taigeriau tai padaryti parlamente nepolitikuojant, oriai negu paleisti tas diskusijas į gatves”, – pabrėžė S. Skvernelis

Dalis valdančiųjų balsuojant susilaikė

Dauguma valdančiųjų balsavo prieš laikinosios tyrimo komisijos steigimą. Visgi dalis Seimo valdančiosios daugumos atstovų nusprendė susilaikyti.

Tarp susilaikiusiųjų buvo 7 konservatorių frakcijos atstovai: Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audrius Petrošius.

Balsuojant dėl Laikinosios komisijos steigimo susilaikė ir 7 Laisvės frakcijos atstovai: Kasparas Adomaitis, Tomas Vytautas Raskevičius, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Ewelina Dobrwolska, Ieva Pakarklytė.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime susilaikė 2 parlamentarai: Juozas Baublys ir Virgilijus Alekna.

K. Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai iniciavo laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus. Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketvirtadienį apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes, prieštarauja Konstitucijai.

Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai.

ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Eltos nuotr.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal”, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.