„Kol kas iš ministro nesigirdi nieko”. V.Blinkevičiūtė piktinasi D.Kreivio pastangomis ginant Lietuvos interesus dėl elektros kainų

Vilija Blinkevičiūtė. Eltos nuotr.

„Kol kas ministro Kreivio pakankamų pastangų tikrai nematau. Antradienį Liuksemburge įvyko Europos Sąjungos energetikos ministrų taryba ir šios tarybos metu sprendimas dėl tam tikrų dujų lubų nustatymų nebuvo priimtas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.

Nors socialdemokratė sutinka, kad sprendimas nebuvo priimtas dėl Europos Komisijos (EK) nepateiktų išaiškinimų, vis tik, V. Blinkevičiūtės nuomone, neradus sutarimo, D. Kreiviui vertėjo pasistengti dėl energetikos ministrų tarybos susitikimo paankstinimo.

„Dabar sako, kad prie to klausimo sugrįš po gero mėnesio. Po kokio gero mėnesio? Jau žiema čia pat, tai ar neturėtų būti taip, kad ta pati energetikos ministrų taryba vyktų anksčiau, o ne pagal suplanuotą grafiką, kuris buvo nustatytas kažkada seniai, pradedant pirmininkavimą Čekijoje. Tai iš tikrųjų ministras Kreivys turėtų pasistengti, kad energetikos ministrai susitiktų anksčiau“, – kalbėjo politikė.

Be to, kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršpelnių atitektų Lietuvai. V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad gruodžio pirmoji jau artėja, tačiau iš energetikos ministerijos konkrečių žinių apie derybas nėra pateikta.

„Kol kas iš ministro nesigirdi nieko. Spalio 4 dieną, kai buvo paklaustas, kokia derybų stadija, pasakė, kad per dvi savaites parengsime, turėsime visą informaciją, kiek elektros perkama, kokia kaina kaip ji perkama, pasirodo, kad energetikos ministerija neturi jokių tokių duomenų, nes čia dabar prašys VERT surinkti“, – kalbėjo politikė.

„Spalio 18 apie tai, kaip pasirengta deryboms, paklaustas energetikos viceministras ir jis atsako, kad dabar vyksta darbai ir po dviejų savaičių turėsime surinkę duomenis, nes dabar juos renkame. Klausykite, gerbiamieji, iš tikrųjų taip negalima. Reikia darbą rimčiau atlikti, pasirodo visą mėnesį rinksime duomenis kurių neturime, tada formuosime derybinę pozicija ir žiūrėkime, kad neliktume prie suskilusios geldos. Čia reikia daug rimtesnio ministro darbo ir tą linkėčiau padaryti, nes to laukia visa Lietuva“, – pridūrė europarlamentarė.

ELTA primena, kad už energetikos politiką atsakingi ES ministrai antradienį diskutavo, kaip visos Bendrijos mastu suvaldyti aukštas energijos kainas, sumažinti jas gyventojams ir verslui. Lietuvą susitikime atstovavo D. Kreivys.

Vis tik, EK dar nepasiūlė taikyti kainų lubų visoms didmeniniais sandoriais perkamoms dujoms arba toms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti. Energetikos ministrams skirtame dokumente Komisija atkreipė dėmesį į nevienodas tokios politikos pasekmes, jei ji būtų taikoma plačiau.

Tarp šalutinių padarinių įvardintas scenarijus, kad prie ES elektros tinklo prisijungusios ne Bendrijos valstybės, pavyzdžiui, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Balkanų šalys, gautų naudos iš subsidijuojamų dujų ir padidintų jų vartojimą, nors jį reikia mažinti. Komisijos skaičiavimais, dėl to dujų paklausa ES galėtų išaugti apie 9 mlrd. kub. metrų. 

Kita problema ta, kad Vokietija, Nyderlandai, Italija ir kitos šalys, priklausomos nuo dujomis kūrenamų elektrinių, galiausiai turėtų didesnes išlaidas subsidijoms padengti, o tos šalys, kurios daugiausia naudoja kitus šaltinius, visų pirma branduolinę energiją generuojanti Prancūzija, gautų finansinės naudos.

Europos Komisija, be kita ko, paragino taikyti „labiau struktūrinį metodą“, pagal kurį būtų sudaromos ilgesnės trukmės sutartys dėl kainų skirtumo (angl. Contracts for Difference). Pagal jas, iš dujų pagaminta elektra būtų atskiriama nuo pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba atominėse elektrinėse, ir kiekvienai iš jų būtų nustatytos skirtingos kainos.

Dar rugsėjį Lietuva ir 14 kitų Bendrijos valstybių bendru laišku EK paprašė, kad šios kainų lubos galiotų visoms didmeniniais sandoriais perkamoms dujoms. Kiek mažesnė dalis šalių palaiko tokius apribojimus elektros gamybai naudojamoms dujoms.

ES jau yra sutarusi apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis Bendrijos šalyse sumažinti elektros kainas. Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršpelnių atitektų Lietuvai.