Įžvelgus Valstybės tarnybos reformos prieštaravimą Konstitucijai – klausimo svarstymas Seime nusikėlė

Seimo posėdis. Eltos nuotr.

„Seimo posėdis sušauktas ne tik dėl Valstybės tarnybos reformos, bet ir dėl to, nes yra papildomų klausimų, kurių mes per vieną antradienį tikrai neapsvarstytume. O toliau eiga tokia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsisprendus dėl prieštaravimo Konstitucijai šiandieną mes šio klausimo svarstyti negalime ir jis atidedamas ateičiai. Ir vėliau bus priimtas sprendimas, ar iniciatoriai tobulins tą projektą arba Seimas turės apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Tai artimiausiomis dienomis tas paaiškės“, – žurnalistams pirmadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Komitetas savo sprendimą šiandieną padarė. Tai jei klausimas ateitų į Seimo darbotvarkę, tuomet Seimas turėtų apsispręsti dėl komiteto išvados“, – pridūrė ji.

Pasak jos, parlamentas dėl komiteto išvados apsispręsti pirmadienį negali, nes pirmadienį sušauktas neeilinis Seimo posėdis, kurio darbotvarkė negali būti keičiama.

V. Čmilytė-Nielsen kol kas nepanoro vertinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijoje, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka.

„Dabar manau, kad diskutuoti ilgai neverta dėl to. Šiaip dėl pastabų Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsisprendė ir jei ateis į Seimą, Seimas apsispręs“, – sakė ji.

Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.

Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.

Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.