G.Nausėda apie parlamentinių tyrimų iniciatyvas: labai gaila, kad taikiniu tapo VSD

Prezidentas Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.

„Man atrodo, kad vis dėlto visa šita byla, jeigu taip galima pavadinti, ar šitas procesas yra nukreiptas į VSD ir labai gaila, kad šiuo metu taikiniu tapo VSD – tokiu metu, kuomet visos mūsų saugumo institucijos turi dirbti labai sutelktai, visi turime pasitikėti vieni kitais maksimaliai, nes valstybei tikrai egzistuoja realios grėsmės išorėje“, – interviu portalui 15min.lt sakė šalies vadovas.

„Jeigu vienokios ar kitokios grupės, kurios galbūt jaučiasi įskaudintos arba pralaimėjusios po to, kai VSD savo laiku atliko vadinamojo valstybininkų klano veiklos analizę, jos siekia revanšo, tai manau, kad dabar revanšo siekimas tokiomis aplinkybėmis yra labai netoliaregiškas ir labai pavojingas valstybei“, – aiškino jis.

Klausiamas apie parlamentinės komisijos iniciatyvą, prezidentas atkreipė dėmesį, jog panašus žvalgybos tyrimas vyko jau ankstesnėje Seimo kadencijoje – kai pranešėjo istorija iškilo į viešąją erdvę pirmąjį kartą.

„Man atrodo, kad tuo metu arba bent jau buvo galima susidaryti įspūdį iš Seimo narių pasisakymų, kad buvo gauti atsakymai į visus klausimus dėl to aspekto, kaip VSD elgėsi rinkimų metu”, – teigė jis, aiškindamas, kad nuo pirmojo tyrimo neatsirado papildomos informacijos, dėl kurios būtų galima atnaujinti tyrimą.

„Aš visiškai normaliai žiūriu į šitą procesą – taip, tyrimą galima atnaujinti, komisiją galima formuoti, tik klausimas – ar nesibaigs viskas taip, kad bus užduoti tie patys klausimai ir gauti tie patys atsakymai, nes kol kas man susidaro toks įspūdis”, – svarstė jis.

Be to, G. Nausėda pastebėjo, kad, kitaip nei 2019-2020 m., šiandien pranešėjo tapatybė jau yra žinoma. Praėjusią savaitę politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, remdamasis šaltiniais, paskelbė, kad pranešėjas yra Sveikatos apsaugos ministro patarėjų komandoje dirbantis Tomas Gailius.

Todėl, tęsė prezidentas, vertinant dabartinę pranešėjo veiklą, „atsiranda tam tikrų pamąstymų ir dėl jo motyvacijos“. Visgi, ar šalies vadovui asmeniškai kyla tokių abejonių, G. Nausėda neatskleidė.

„Aš nenoriu dabar kaltinti pranešėjo kažkokiomis nuodėmėmis, turbūt geriausia, kad pats žmogus galėtų pasakyti“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.

Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.