G.Landsbergis kaltę vėl verčia kitiems

G.Landsbergis vakar vėl turėjo aiškintis dėl Kaliningrado tranzito ir Europos Komisijos (EK) pasiūlytų išimčių sankcijoms.

Jis tikino, kad, svarstant sankcijų Rusijai paketus, tiek jis, tiek kiti Lietuvos atstovai kėlė Kaliningrado tranzito klausimą ir tai esą darė nuolat bei įvairiais lygiais. O sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo – prekių ribojimo geležinkeliais į Kaliningrado sritį – esą priima ne Vyriausybė.

„Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos yra taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio. Net ir sankcijų komisija, teikdama išaiškinimus, teikia tik konsultacinio pobūdžio. Kitaip tariant, atsakomybė už sankcijų taikymą visuomet prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas”, – teisinosi G.Landsbergis.

Anot ministro, valstybės valdoma akcinė bendrovė esą galėjo pasirinkti neįgyvendinti sankcijų, jeigu būtų maniusi, kad, remiantis reglamentais ar EK išaiškinimais, sankcijos neturi būti taikomos. Pasak jo, Vyriausybė tik teikia neoficialius paaiškinimus ir persiunčia EK dokumentus. Jis tikino, esą sprendimas uždrausti tranzitu per Lietuvą vežti ES sankcionuotas prekes buvo teisingas, nes buvo nuoseklus ir paremtas esamais išaiškinimais.

„Įmonė priėmė sprendimą remdamasi pirmuoju išaiškinimu. Mano nuomone, yra nuoseklu, kad ji ir kitus savo sprendimus grindžia taip pat išaiškinimais. Kitaip tariant, jei kažkuriuo metu mes įveliame politinį sprendimą į taikymą ar netaikymą sankcijų, mes griauname sankcijų logiką apskritai. Jeigu mes remiamės dokumentais ir išaiškinimais, tada įvedant, keičiant sankcijas ar jas tikslinant, mes turime remtis nuosekliai tais pačiais dokumentais”, – sakė ministras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” lyderis Saulius Skvernelis savo ruožtu nusistebėjo, kad Vyriausybė veikia kaip pašto dėžutė.

„Kaip suprantu, tai Užsienio reikalų ministerija (URM) ar Lietuvos valdžios institucijos buvo kaip pašto dėžutė – gavo ir be jokio komentaro atidavė vykdymui. Kas būtų, jeigu „Lietuvos geležinkeliai” nebūtų vykdę sankcijų – ar tie patys mūsų pasieniečiai turėjo patys suprasti, ką turėjo daryti?” – klausė S.Skvernelis.

G.Landsbergis, atsakydamas į klausimą, pasikartojo, kad sankcijų vykdymas yra tiesioginė atsakomybė, ir komercinis, valstybinis ar juridinis asmuo privalo pats skaityti sankcijas ir jas vykdyti.

„Tai nereiškia, kad URM ir susijusios institucijos neteikia konsultacijų, nepadeda tų dokumentų skaityti, netarpininkauja, gauna papildomą informaciją, dėl to, kad tai vyksta nuolat. Tik noriu pasakyti, kad juridinė atsakomybė visuomet yra to, kuris sankcijas įvykdo”, – sakė ministras.

Jis kaip pavyzdį pateikė istoriją su sanatorija „Belorus”, kuomet komercinis bankas, vadovaudamasis nurodymais, pats pritaikė jai sankcijas.

Komentuoja Pirmosios Vyriausybės pramonės ministras prof. Rimvydas JASINAVIČIUS:

Ministro tvirtinimas, esą „Lietuvos geležinkeliai” formuoja Lietuvos užsienio politiką, yra toks naivus, vaikiškas, kad trūksta komentarų. Pirma – „Lietuvos geležinkeliai” gali kažkokius kaprizus rodyti, tačiau ji yra valstybės įmonė, pavaldi Susisiekimo ministerijai, o ši virš savęs turi Vyriausybę, todėl tikrai bet kokius kaprizus gali nurodyti pašalinti. Antra – yra G.Landsbergio pasiaiškinimas Seime, kur jis tvirtino, kad sprendimas dėl tranzito ribojimo buvo URM sprendimas, suderintas su Vyriausybe. O prieš tai esą buvo konsultuotasi su EK ir partneriais. Tikrai naivu kalbėti, kad valstybės įmonė pati priima tarptautinės reikšmės sprendimą, sukelia didžiausią Rusijos reakciją, kuri gali kelti net ir karinę grėsmę. O esą tiesioginiai „Lietuvos geležinkelių” viršininkų viršininkai esą negali pakeisti jų sprendimo. Tikint tokiais paaiškinimais, tai ir Lietuvos paštas gali savarankiškai priimti sprendimą, pavyzdžiui, užblokuoti diplomatinį paštą ir taip sukelti tarptautinį skandalą.

„Vakaro žinios“ kalbasi su buvusiu „Lietuvos geležinkelių” generaliniu direktoriumi Stasiu DAILYDKA:

– Ar valstybinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” gali savarankiškai, savavališkai priiminėti tokius tarptautiniu mastu ypač svarbius sprendimus?

– Pats į savo klausimą klausimu ir atsakėte. Aišku, kad niekados tokių svarbių dalykų pati įmonė nespręsdavo. Tam yra akcininkas – Susisiekimo ministerija, virš jos – Vyriausybė. Be to, virš įmonės vadovo yra įmonės valdyba. Net kalbų negali būti, kad pati įmonė užsiimtų tuo, kas ne jos kompetencijoje – spręstų, kokias sankcijas ir kaip taikyti. Negali būti kalbų ir apie tai, kad URM nieko nežinojo apie tokį sprendimą – tarptautinius klausimus „Lietuvos geležinkelių” akcininkė Susisiekimo ministerija visada aptaria su URM.

– Bet turbūt nerealu, kad apie visa tai nežinojo ir Vyriausybė, nes norint riboti tranzitą reikėjo pajungti pasieniečius, Muitinės departamentą…

– Be abejo. Susisiekimo ministerija yra atsakinga tik už įmonę, o už pasienio apsaugą juk atsakinga muitinė, priklausanti Finansų ministerijai, pasieniečiai, priklausantys Vidaus reikalų ministerijai. Todėl šitos tarnybos tikrai turėjo gauti nurodymus, savo nuožiūra negalėjo tvarkyti tokių svarbių reikalų. Praktika labai paprasta, už ką ir buvo atleistas ankstesnis „Lietuvos geležinkelių” vadovas Mantas Bartuška – jis pažaidė savo žaidimą su „Belaruskalij”, parodydamas ir savo iniciatyvą. Gal ir ne savo noru, nes jis buvo dirbęs Klaipėdoje, kurios įvairūs žmonės labai stipriai susiję su „Lietuvos geležinkeliais”. Galėjo jį ir lemti. M.Bartuška buvo tos aplinkos statytinis. Tačiau kai ėmė nevykdyti Vyriausybės sprendimų, tai ir nukentėjo. Logiškai mąstant, dabar, jei G.Landsbergis teisus, dėl Kaliningrado turėtų nukentėti dabartinė įmonės vadovybė.

– Naująjį vadovą Egidijų Lazauską paaukos?

– Jei nori elgtis nuosekliai, turėtų paaukoti – jei iš tikrųjų pats ėmėsi iniciatyvos. Aišku, negalima atmesti, kad jis iš tikrųjų pats ėmėsi iniciatyvos. Bet vis tiek tokį strateginį klausimą visų pirma turėjo svarstyti „Lietuvos geležinkelių” valdyba. Ją sudaro 2 ministerijos atstovai ir 5 atseit privatininkai, kuriuos parenka Dalios Grybauskaitės „chebra” – Rokas Masiulis ir jo draugai bei draugeliai. Ta „chebra” valdo visas valstybines įmones, nes parenka visus privačius, nepriklausomus atstovus, o ministerijų atstovai sudaro mažumą valdybose.