„Indikacijų apie tai, kad išaiškinimas tuoj pat bus, ar jis kažkada bus, mes visiškai neturėjome. Mes turėjome vienintelį išaiškinimą, kurį buvome gavę“, – atsakinėdamas į frakcijos „Vardan Lietuvos“ politikų klausimus teigė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžia, kad balandžio 14 d. pateiktame EK rašte kalbama būtent apie ketinimus dėl naujų gairių, detalizuojančių išaiškinimą dėl sankcijų taikymo, pristatymo.
„Ne kartą buvo prašyta pateikti gaires. Dėl to, kad gairių pateikimas, kaip aš ir minėjau, skiriasi nuo išaiškinimo pateikimo vienai Vyriausybei. Jos yra viešos. Yra kur kas mažiau galimų interpretacijų. Jos tada galioja visoms valstybėms vienodai“, – tikino G. Landsbergis.
Šalies diplomatijos vadovas tvirtina, kad nepaisant to, jog EK žadėjo pateikti papildomas gaires, jų iki birželio 17 d., kuomet įsigaliojo sankcijos plienui bei juodiesiems metalams, nesulaukta. Jis akcentuoja, kad liepos 13 d. paskelbtos gairės skiriasi nuo pradinio išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningradui taikymo.
„Turėjome pažadą, kad tai bus padaryta, bet tai padaryta, deja, nebuvo. Tai buvo padaryta gerokai vėliau, rodos, liepos 10 d. Tiesą sakant, pakeičiant pradinę formuluotę“, – akcentavo G. Landsbergis.
Sprendimai dėl sankcijų taikymo buvo nuoseklūs
G. Landsbergis frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams kartojo, kad sprendimas uždrausti tranzitu per Lietuvą vežti ES sankcionuotas prekes buvo teisingas, nes buvo nuoseklus ir paremtas esamais išaiškinimais.
„Įmonė priėmė sprendimą remdamasi pirmuoju išaiškinimu. Mano nuomone, yra nuoseklu, kad ji ir kitus savo sprendimus grindžia taip pat išaiškinimais. Kitaip tariant, jei kažkuriuo metu mes įveliame politinį sprendimą į taikymą ar netaikymą sankcijų, mes griauname sankcijų logiką apskritai (…). Jeigu mes remiamės dokumentais ir išaiškinimais, tada įvedant, keičiant sankcijas ar jas tikslinant, mes turime remtis nuosekliai tais pačiais dokumentais. Mano supratimu, tai yra ir daroma“, – sakė ministras, pridurdamas, kad visoje Kaliningrado tranzito istorijoje būtina įvertinti ir transatlantinės vienybės klausimą.
„Pirmasis mūsų interesas yra kuo didesnis spaudimas ir kuo griežtesnis spaudais Rusijai. Bet transatlantinė vienybė ir ES vienybė taip pat yra Lietuvos interesas (…). Mes matome kaip atsitinka, kai valstybės vetuoja sprendimus, kai kurios savo interesų vedamos griauna vienybę ir mes po to turime sustabdytus sprendimus. Lietuva nebuvo tokia valstybė, kuri taip elgtųsi, mes esame už konsensusą ir sutarimą“, – apibendrino G. Landsbergis.
S. Skvernelis palygino URM su pašto dėžute
Partijos Demokratai „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis klausė ministro, ar Užsienio reikalų ministerija (URM) bei kitos Lietuvos valdžios institucijos atidavė sankcijų vykdymą „Lietuvos geležinkeliams“ be jokio paaiškinimo ir kas būtų, jeigu jie sankcijų nebūtų vykdę.
„Kaip suprantu, tai Užsienio reikalų ministerija ar Lietuvos valdžios institucijos buvo kaip pašto dėžutė – gavo ir be jokio komentaro atidavė vykdymui. Kas būtų, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ nebūtų vykdę (sankcijų – ELTA) ar tie patys mūsų pasieniečiai turėjo patys suprasti, ką turėjo daryti?“, – klausė S. Skvernelis.
G. Landsbergis atsakydamas į klausimą tvirtino, kad sankcijų vykdymas yra tiesioginė atsakomybė ir komercinis, valstybinis ir juridinis asmuo privalo pats skaityti sankcijas ir jas vykdyti.
„Tai nereiškia, kad URM ir susijusios institucijos neteikia konsultacijų, nepadeda tų dokumentų skaityti, netarpininkauja, gauna papildomą informaciją, dėl to, kad tai vyksta nuolat. Tik noriu pasakyti, kad juridinė atsakomybė visuomet yra to, kuris sankcijas įvykdo“, – sakė ministras.
Jis kaip pavyzdį pateikė istoriją su sanatorija „Belarus“, kuomet komercinis bankas, vadovaudamasis nurodymais, pats pritaikė jai sankcijas.
„Kiek iš jūsų buvot atėję ir sakę „nuimkite sankcijas, pakalbėkite su vienu ar kitu banku, kad atšildytų pinigus“. Vienintelis dalykas, kurį mes tuo metu galėjome padaryti, tai galėjome numatyti socialinę išimtį, kad asmenims būtų išmokėti atlyginimai, tie kurie dirba, leidžia sankcijų reglamentas. Sankcijas tuo metu įgyvendino komercinis bankas, tiesiog paskaitę sankcijų išrašą, jie taip suprato“, – tvirtino politikas.
Ministras aiškino, kad jeigu sankcijos kam nors atrodytų netinkamai vykdomos, tuomet yra Europos Teisingumo Teismas, kuris gali išaiškinti, kad juridinis ar fizinis asmuo vykdė sankcijas teisingai arba neteisingai.
„Jeigu kam nors atrodytų, kad valstybė institucija įgyvendina sankcijas neteisingai, tuomet yra galimybė jos įgyvendinimą kvestionuoti Europos Teisingumo Teisme, tą gali padaryti fizinis, juridinis asmuo, bet ne Vyriausybė, ji šiuo atveju to nedarys“, – pabrėžė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.