G. Landsbergis apie interpeliaciją: būtų geriausia, jei opozicija įvardintų dėl ko

„Kalbant apie opozicijos pasisakymus, manau, kad geriausia būtų, kad opozicija įvardintų dėl ko. Skaičiau, varčiau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau, nuo pabaigos iki pradžios skaičiau, nerandu dėl ko“, – žurnalistams penktadienį Seime teigė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras mano, kad esminis klausimas šioje situacijoje yra, kaip opozicija mato valstybės interesą.

„Aš galiu paaiškinti, kaip aš matau, kaip ši Vyriausybė suvokia valstybės interesą – kaip suvaržymą Rusijos ir to mes siekiame visais būdais: įvesdami sankcijas, konsultuodamiesi su Komisija, įvesdami ribojimus, siūlydami ribojimus, čia svarbiausia. Toks yra mūsų siekis“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso ir mūsų čia visų susirinkusiųjų saugumas. Taip yra įvardijamas šios Vyriausybės matomas valstybės interesas. Ir, man atrodo, kad veiksmai, kurie buvo atlikti, jei atstovauja tą interesą, jie leidžia jį įgyvendinti“, – taip pat pažymėjo ministras.

G. Landsbergis akcentuoja, kad jei opozicijos suvokiamas valstybės interesas skiriasi, oponentai turėtų aiškiai įvardinti, koks jis yra.

„Jeigu opozicija mato kitaip, kad tas interesas yra kitoks arba turėtų būti įgyvendinamas kitomis priemonėmis, tada reiktų, kad tai būtų pasakyta. Kol kas aš to negirdžiu“, – teigė ministras.

Siūlė opozicijai susitikti

Užsienio reikalų ministras, žurnalistų paklaustas, ar ketina atsakyti į opozicijai kylančius klausimus, susijusius su sankcijomis Kaliningrado tranzitui, teigė pats tokią galimybę prieš kelias savaites politiniams oponentams pasiūlęs. Visgi, pasak jo, ši jo iniciatyva didelio susidomėjimo iš opozicijos nesulaukė.

„Prieš dvi savaites kreipiausi į opozicines partijas išgirdęs jų komentarus ir supratęs, kad yra dažnai komentuojama neturint visos informacijos. Ir aš paklausiau, ar aš galėčiau ateiti į jų frakcijas ir pristatyti informaciją. Galbūt kai kuri būtų prieinama tik tiems, kurie turi žymą susipažinti su tam tikra informacija, dėl to, nes tai yra jautru. Klausimai, kurie yra susiję su mūsų partneriais, klausimai, kurie yra susiję su derybomis, kurios dažnai yra neviešinamos, diskusijomis, kurios irgi taip pat nebūtinai visos yra viešinamos“, – sakė G. Landsbergis.

„Ir man labai apmaudu pripažinti, kad, deja, mano pasiūlymas susidomėjimo labai didelio nesulaukė. Ir netgi išgirdau komentarą tokį, kad su įslaptinta informacija mes susipažinti nelabai turime noro“, – apgailestavo jis.

G. Landsbergis tikina į opozicijai kylančius klausimus pasiruošęs atsakyti.

„Be abejo, aš esu visada susiruošęs ir tą darau ne tik tada, kai esu kviečiamas, bet ir tada, kai tai yra svarbu valstybei. Taip kad visi sprendimų priėmėjai, ar opozicijoje, ar bent jau formuotojai nuomonės, kad jie būtų atsakingai informuoti ir žinotų su kuo, apie ką, kaip ir kodėl kalbama“, – patikino jis.

EK pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, opozicija pradėjo reikalauti užsienio reikalų ministro G. Landsbergio politinės atsakomybės. Pasak valdančiųjų politinių oponentų, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų.

Visgi, opozicijos įsitikinimu, gan akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė dėl Lietuvai nepalankios situacijos krenta užsienio reikalų ministrui. Todėl Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.

ELTA primena, kad trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes. Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.

Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.

„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.

Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.