Civilinė byla dėl E. Laužiko atleidimo iš LAT teisėjo pareigų grąžinama iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui

Egidijus Laužikas. Eltos nuotr.

Apygardos teismas pripažino neteisėtu ir panaikino Teisėjų tarybos nutarimą, kuriuo patarta prezidentui teikti Seimui atleisti E. Laužiką iš LAT teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, o bylos dalį dėl E. Laužiko reikalavimo pripažinti neteisėtu prezidento dekretą, kuriuo kreiptasi į Teisėjų tarybą prašant patarti dėl teikimo Seimui atleisti E. Laužiką iš LAT teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, nutraukė. Dėl Seimo nutarimo, kuriuo E. Laužikas atleistas iš LAT teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, bei prezidento dekreto, kuriuo pateikta Seimui atleisti E. Laužiką iš LATteisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, atitikties Konstitucijai pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika darbo bylose, nors teisėjo atleidimo procedūra reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, išsamiai išaiškinta Konstitucinio Teismo suformuotoje oficialiojoje doktrinoje. Be to, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nevertino teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros metu priimtų teisės aktų kompleksiškai ir vientisai, o ją išskaidė į atskiras dalis, t. y. dalį bylos nutraukė, dalį išnagrinėjo iš esmės, o dėl likusios dalies nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir šią bylos dalį sustabdė.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad procedūra, kurios metu teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl poelgio, kuriuo buvo pažemintas teisėjo vardas, yra sudėtinė, daugiapakopė, išimtinė šiame procese dalyvaujančių konstitucinių subjektų (Prezidento, Teisėjų tarybos, Seimo) sprendimų diskrecija grindžiama procedūra, kuri, kaip jau minėta, yra vientisa – nedalyvaujant kuriai nors institucijai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas negali būti atleidžiamas iš pareigų.

„Pirmosios instancijos teismas, eliminavęs pirminio, vieno iš privalomų vientisos teisėjo atleidimo procedūros teisės akto – Prezidento dekreto – patikrą bei nusprendęs, kad galima ginčyti tik Teisėjų tarybos nutarimą, kuriuo patarta atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų, neteisingai kvalifikavo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, nes supainiojo teisėjo atleidimo procedūroje dalyvaujančių subjektų – Prezidento ir Teisėjų tarybos – kompetencijas bei sukūrė ydingą situaciją iš esmės nepasisakydamas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą procedūros inicijavimo faktinio pagrindo“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Apygardos teismas, išskaidydamas teisėjo atleidimo procedūrą į atskiras dalis ir nevertindamas atleidimo procedūros kaip visumos, priėmė neteisingą sprendimą, todėl Apeliacinis teismas tokį sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.