Ar verta boikotuoti rinkimus?

Pavyzdžiui, apie planus nebalsuoti rinkimuose neseniai paskelbė juvelyrė Jurga Lago, praėjusiuose Seimo rinkimuose palaikiusi partiją „Nacionalinis susivienijimas” ir dalyvavusi jų politinėje reklamoje. Tokias tendencijas pastebinti sako ir judėjimo „Basos mamos” lyderė Vitalija Milčiuvienė. Moteris stebisi, kad raginimus boikotuoti rinkimus skleidžia ne tik pavieniai žmonės, bet ir didelę skaitytojų auditoriją turintys turinio kūrėjai.

„Apie tai pastebiu vis daugiau diskusijų. Pavyzdžiui, socialinėje erdvėje, daug sekėjų turintys įtakingi žmonės pasisako už tai, kad reikėtų nebalsuoti. Skleidžiamos idėjos, neva tai griautų ydingą politinę sistemą. Jeigu tai yra daroma sąmoningai, man labai gaila. Nes sakyti lietuviams, kad jie neitų balsuoti būtų tas pats, kas įpilti žibalo į ugnį. Mūsų Tauta ir taip labai vangiai balsuoja. Rinkimuose įprastai savo valią išreiškia tik pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. Tad pusės žmonių balsais ir išrenkama valdžia, kuri, kaip dažnai pasirodo, neatitinka visos visuomenės lūkesčių. Bet ar visuomenė gali piktinti valdžia, jeigu jie patys nebalsavo?”, – svarsto „Vakaro žinių” kalbinta V.Milčiuvienė.

Boikotas naudingas konservatoriams

Ji pasakoja, kad bendraujant su žmonėmis susiduria su neigiamu žmonių nusistatymu. Sunku įtikinti žmones, kad jeigu jie nebalsuos, valdžią jiems išrinks kiti. „Manau, kad raginimai neiti balsuoti kenkia demokratinei sistemai. Pasidavimas šiai idėjai būtų naudingas ne kam kitam, o dabartinei valdžiai, nes įprastai, kai rinkimuose yra mažiausias aktyvumas, laimi būtent konservatorių partija. Nedalyvavimas rinkimuose ir taip yra labai didelė Lietuvos problema, tad šios žaizdos gilinimas, man atrodo, yra nusikalstamas”, – sakė V.Milčiuvienė.

Pandemija, karo grėsmė ir nusivylimas valdžios sprendimais kai kuriuos žmonės privertė labiau domėtis politika: „Tokių žmonių tenka sutikti nemažai. Netgi tarp „Basų mamų” ar kitų protestų dalyvių yra gausu žmonių, kurie prisipažino, kad visiškai nesidomėjo politika, nesitikėjo, kad dalyvaus tokiose politinėse iniciatyvose. Kai kas prisipažįsta net nežinoję, kaip priimami teisės aktai. Bet, matydami jų netenkinančius valdžios sprendimus, jie atgimė pilietiškai, ragino jungtis kitus. Tai padėjo žmonėms suprasti, kad svarbu ne tik išsirinkti valdžią, bet ir reikalauti atsakomybės už priimamus sprendimus.”

Šansas opozicinėms jėgoms

Pastaruoju metu apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų norėtų, jog valdžia keistųsi. Apie tai, kad dabartiniai valdantieji neabejotinai pralaimės rinkimus kalba ir politologai. V.Milčiuvienė sako, kad žmonės, kurie šiuo metu yra nepatenkinti valdžios sprendimais, turi visas galimybes išsirinkti savo atstovus. „Šie žmonės turėtų ne boikotuoti rinkimus, o elgtis priešingai – mobilizuotis, dalyvauti rinkimuose balsuojant. Taip pat labai svarbu stebėti rinkimus, nes yra daugybė atvejų, kai sukčiaujama net pačiose rinkimų komisijose, kuriose metai iš metų dirba tie patys žmonės, tam tikrų politinių jėgų atstovai. Nuo mūsų aktyvumo ir rinkimų skaidrumo priklausys ateitis. Jeigu nesugebėsime suorganizuoti skaidrių rinkimų, Lietuva bus ant išnykimo ribos. Manau, kad artimiausi rinkimai yra labai svarbūs”, – sako V.Milčiuvienė.

Neseniai ji viešai išsakė kvietimą opozicinėms partijoms vienytis. Paklausta, ar sulaukė susidomėjimo, moteris sako, kad diskusijos jau prasidėjo. „Pirmoji diskusija vyks šeimos politikos klausimais. Manau, kad labiau sutariame nei nesutariame. Galime parodyti valdantiesiems, kad mus suskaldyti nėra taip lengva. Kad tikrai atsiras, kas oponuos dabartinei valdžiai rinkimuose”, – sako V.Milčiuvienė, patikinusi, kad jos kvietimas vienytis sulaukė didelio pritarimo. „O tarp oponuojančių dažniausiai būna netikri „profiliai”, kurie, atrodo, kad senokai yra mūsų draugų rate, apsimeta bendraminčiais, bet iš tiesų tik laukia momento, kada galėtų tarpusavyje supykdyti aktyvesnius žmones ar lyderius. Nereikėtų pasimauti ant tokių kabliukų. Tai tėra šiuolaikinių viešųjų ryšių triukai”, – sako judėjimo „Basos mamos” lyderė.

Domėtis politika privertė pandemija

Šiauliuose kavinę „Gustuko piceriją” turintis verslininkas Mantas Zemeckas taip pat sako, kad ilgus metus buvo apolitiškas, kurį laiką rinkimuose nedalyvavo. O tuomet, kai dar eidavo balsuoti, buvo konservatorių rinkėjas. Tačiau pastaruosius dvejus metus Lietuvą kausčiusi pandemija verslininką privertė labiau domėtis politika. Šiandien jis sako, kad tik aktyvūs piliečiai gali pasiekti pokyčių valstybėje.

„Pastebėjau, kad ši valdžia pradėjo nevaržomai kištis į žmonių gyvenimą. Greitai jau su žmona eidamas į miegamąjį turėsiu sutikimus pasirašinėti. Man atrodo, kad per pastaruosius metus žmonių privatus gyvenimas labai susiaurėjo. Pagalvokime, kiek mūsų laisvių sumažėjo. Atlyginimų nebegalime gauti grynaisiais, nueiti į kavinę neseniai negalėjome ar viešbutyje pernakvoti, netgi iš savo savivaldybės išvažiuoti. Manau, labai svarbu suprasti, kad niekas kitas už mus nepakovos. Kiekvienas turime dalyvauti politikoje ir žinoti, kokie sprendimai priimami”, – „Vakaro žinioms” sakė M.Zemeckas.

Pokyčiams reikia drąsos ir sąžinės

M.Zemeckas taip pat sako, kad rinkimų boikotas būtų palankus tik dabartinei valdžiai. „Kuo daugiau mažų partijų, tuo daugiau galios įgauna didžiosios partijos. Tad arba tokie maži politiniai vienetai kuriami tyčia, arba juos leidžiama kurti žinant, kad jie pasidalins tarpusavyje dalį balsų, bet reikiamų patekti į Seimą vis tiek nesurinks, o tai reiškia, kad laimės sisteminės partijos. Taip susidaro situacija, kai supykęs ant valdžios žmogus ateina į rinkimus, nubalsuoja už kažką tokį mažiuką, o rezultate jo balsas bus naudingas tiems, kuriuos pakeisti žmogus norėjo. Įsivaizduokite, kokiame spektaklyje mes gyvename. Bet jeigu dar pradėsime boikotuoti rinkimus, tai Seime bus vien konservatoriai.

Be to, sutikime, kad turime ir silpną opoziciją. Pavyzdžiui, Lietuvoje apie 30-35 proc. žmonių nesiskiepijo nuo COVID-19. O Seime, iš 141 drąsiai pasakyti, kad nesiskiepijo arba yra prieš šiuos skiepus išdrįso berods 4 Seimo nariai. Man tai rodo, kad Seimas neatstovauja visuomenėje susiformavusios opozicinės nuomonės. Reiškia, kad mes neturime opozicijos.”

M.Zemeckas sako, kad visuomenė turėtų būti kritiškesnė politikams. „Koks adekvatus žmogus, po 2008 m. krizės dabar vėl galėjo balsuoti už konservatorius? Kokia trumpa atmintis pas žmogų turi būti, kad pamirštų, kiek verslų ir žmonių išvažiavo, kaip pensininkai buvo apgauti, kaip buvo laužoma Konstitucija.

Mane stebina kai kurių žmonių nesugebėjimas matyti realybės. Kainos kyla, visi tyli. Aukojame „bayraktarams”, o tuo pačiu metu dėl per mažo finansavimo uždarinėjami vaikų dienos centrai. Nesuprantu, kodėl tiek abejingumo savo žmonėms. Nežinau, ko reikėtų, kad žmonėms sukeltų viltį. Gal jeigu profesorius Ignas Vėgėlė su kokiais „valstiečiais” dalyvautų rinkimuose. Manau, tai būtų didžiulis vilties sužadinimas žmonėms. Nes pandemijos akivaizdoje pasakyti tokią kalbą, kokią tada pasakė I.Vėgėlė, rodo, kad tai yra drąsus žmogus. Aš visada sakau, kad norint kažką pakeisti, reikia drąsos ir sąžinės. Kai turėsime tikrą opoziciją, tada kažkas pradės keistis.”

Komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:

Raginimas boikotuoti rinkimus, manau, daugiau yra emocinė reakcija į tai, kas vyksta šalyje. Lietuvoje daugiau mažiau jau yra susiklostęs aiškus Seimo rinkimų aktyvumo lygis, kai į rinkimus atvyksta apie pusė rinkėjų. Matyt, kad ir būsimuosiuose, 2024 m. rinkimuose matysime panašias tendencijas. Be to, krizės laikotarpiu įprastai rinkėjų aktyvumas būna šiek tiek aukštesnis nei įprastai.

Svarbu tai, kad tarp tų, kurie nedalyvauja rinkimuose, dažniausiai didesnė dalis yra tų, kurie yra visiškai nusivylę politine tvarka, demokratija. Jeigu didesnė jų dalis ateitų į rinkimus, matyt, opozicinės partijos turėtų didesnę persvarą prieš dabartinius valdančiuosius. Net jeigu grįžtume atgal į 2020 m. Seimo rinkimus, juose aktyvumas net nepasiekė 50 proc. rinkėjų ir valdančioji dauguma galėjo būti visai kita, jeigu, pavyzdžiui, kelis tūkstančius balsų būtų gavusi Lenkų rinkimų akcija. Tuomet turėtume visiškai kitą konfigūraciją valdžioje. Galima sakyti, kad tuose rinkimuose aiškių laimėtojų nebuvo, tai matome ir dabar, kai Seime dauguma užtikrinama vos kelių mandatų persvara.

Tad dabartiniai valdantieji rinkimus pralaimės neišvengiamai, tik klausimas, kokiu santykiu. Jeigu rinkėjai bus aktyvesni, tuomet santykis bus itin nepalankus valdantiesiems. Jeigu rinkėjai bus pasyvesni, valdantieji išsaugos daugiau mandatų.