A. Skaisgirytė: būtų gerai, jei Vyriausybė aktyviai valdytų ir nepaliktų savieigai Kaliningrado tranzito rizikų

„Ne pirmas kartas, kai Kaliningrado tranzitas kelia šurmulį. Pamename prieš kelis mėnesius įvykusį vos ne iki krizės subrendusį skandalą. Tas vyko ir pavasarį. Sankcijų įgyvendinimas, žinoma, yra įvairių Lietuvos institucijų reikalas. Tos institucijos dirba su socialiais partneriais, dirba su verslo partneriais, su privačiais ir valstybiniais partneriais, su įmonėmis ir bankais. Būtų labai gerai, jei Vyriausybė aktyviai valdytų Kaliningrado tranzito rizikas, nepaliktų jų savieigai ir nepaliktų tik įmonių diskrecijai. Įmonių nereikėtų palikti vienų, kadangi sankcijos yra visos valstybės atsakomybė“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Tai, kad Vyriausybės lygmeniu nėra labai aiškiai susitarta, kuri ministerija turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu, A. Skaisgirytei pasirodė vaikiška.

„Tai atrodo šiek tiek vaikiškai. Dėl to ir sakau, kad Vyriausybė kolektyviai turėtų būti atsakinga už tai, o kuri ministerija Vyriausybėje – tai jau Vyriausybės reikalas apsispręsti. Pagal įstatymą sankcijas koordinuoja URM, bet šiuo atveju Susisiekimo ministerija taip pat yra atsakinga. Tad abi turėtų susėsti ir pasiūlyti, kaip toliau turėtų elgtis Lietuvos geležinkeliai ir bankai, kurie aptarnauja Lietuvos geležinkelius“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausiai nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, jog tokios transakcijos būtų laikomos valstybės poreikių tenkinimu. Vis tik tokio institucijų patvirtinimo reikalavimas nėra numatytas įstatymuose, o daugiau susijęs su verslo noru įsitikinti, kad jiems apsisprendus vykdyti itin rizikingus mokėjimus, valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, patvirtino Lietuvos bankų asociacija (LBA).